Šiaip įdomu pastebėti, kad naktį, dar nepravirkus Daškai, prabundu jai užsinorėjus valgyti. Labai keista! Atrodo, galėtum miegoti iki kol ji pradės garsiai signalizuoti, bet toks jausmas, kad įdėta kažkas tokio, jog gali giliau jausti tą mažą žmogelį.
žymės:
Kasdienybė,
Mūsų dukra,
Santykiai
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą