Kai susituokėm su Sergėju, pirkau tikrai nedaug rūbų (tik būtinus įsigijau). Prieš ištekant su savim turėjau nemenką bagažą :) Kai gyveni viena, per daug savęs neklausinėji, nori ir perki :) Tai pasižiūrėjus į spintą, tų rūbų tiek daug atsinešiau į santuoką, kad net kartais vyrui norint mane palepinti, griežtai sakau, kad nieko nereikia :) O jis pats turėjo porą kelnių, maikių ir viskas! Juokingas skirtumas :) Na, džiaugiuosi, kad figūra nesikeičia, tai ir toliau galiu nešioti tuos pačius, visai dar gerai atrodančius rūbus. Kai pradėjau gyventi santuokoj, pradėjo keistis požiūris. Tai dabar mąstau, ar tikrai man reikia? Tada ir nusprendžiam su vyru. Nors jis tai pirktų man bet ką :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą