Skausmo akivaizdoj...

Visai nesenai, kai dar buvom Šiauliuose, man buvo migrena. Iš skausmo, kaip man būna, negalėjau net žodžio ištarti. Mano mylimas Serioginas sėdėjo šalia ir švelniai švelniai glostė :) Buvau paliesta jo jautrumo! Tokie dalykai labai stiprina ir padeda patirti meilę.

Praėjus skausmui gulėjau išvarginta ir mąsčiau apie tai, kaip įmanoma fizinėje kančioje nesusikoncentruoti į save. "7 sėkmingo gyvenimo įpročiai" pasakojama istorija, kai moteris serganti vėžiu atsisakė nuskausminamųjų, kad išliktų blaivaus proto iki pat mirties. Ji rašė savo gyvenimo istoriją, kaip patirties perdavimą. Nežiūrint nežmoniškų skausmų, visu savo elgesiu ji aplinkiniams buvo padrąsinimas, džiaugsmo ir vilties nešėja!

Kai man stipriai skauda, aš atsijungiu :) Negaliu nieko daryti, kalbėti... Visiškai sulendu į save!
Kas žmoguje įvyksta, kai jo kančia tampa stiprybe kitiems?! Ar tai ne jėga iš Dievo? Siekinys!!!

2 komentarai: