Kadangi ištekėjau gan vėlai, galiu kalbėti apie vienišos merginos sunkumus ir taip pat apie ištekėjusios moters iššūkius.
Niekas tikriausiai nesiginčys, kad ištekėjusios moters statusas visuomenėj žymiai aukštesnis, nei netekėjusios. Netgi būti išsiskyrusiai normaliau, nei būti vienišai!
Kai buvau viena, išties gyvenimu džiaugiausi! Antros pusės ilgesys širdin belsdavosi dažniausiai pavasariais :)
Nors pasitenkinimo netrūko, kai tvarkiausi gyvenimą pati, sunkumų irgi nestokodavau. Nelengva būti vienai! Paradoksalu, bet kartais atrodydavo, kad būnant vienai, turėti asmeninį gyvenimą nelengva. Ypač, kai esi įsisukusi į veiklą. Lengva prarasti poilsį ir buvimą su savimi bei su Dievu.
Kita vertus, kad ir iki valios gali būti veikloje, dažnai jautiesi vienišas šeimų apsuptyje. Labai reta šeimų, kurios priimtu vienišius :) Dažniausiai šeimos draugauja šeimomis.
Gal ne visi ir suprastų apie ką eina kalba, bet gyvent krikščioniškomis vertybėmis, daug dalykų santykiuose renkiesi kitaip. Kad ir seksas prieš santuoką nepasirinktinas. Daugiau stengiesi būti kukli ir neflirtuoti. Tad dažnai jausdavausi nesaugi bendraudama su vaikinais, ar situacijose viešose vietose. Toks jausmas, kad su tavimi elgiasi, kaip su neturinčia vertės. O dabar, kai ištekėjau, tai radikaliai pasikeitė. Žiedas, liudijantis santuoką, dažnai išgelbsti iš tų situacijų, į kurias įpuldavau tada. Kaip aš dažnai esu dėkinga už tai. Širdyje ramybė! Blaškytis nebereikia, nes viena iš pagrindinių gyvenimo palapinių jau pastatyta.
Taigi, santuoka suteikia saugumo! Asmeniškai aš tai labai stipriai jaučiu. Man patinka jaustis moteriai: būti apgintai, mylimai, globojamai... Kaip viso to trūksta, kai esi vieniša!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą