Apie žaislus

Kai pamatau pas kai kuriuos žmones čia Vokietijoje kiek jie turi žaislų, man net žadą užima :) Aš su mūsų minimumu kovoju, kad jie būtų tinkamai surūšiuoti, įvertinti, matomi ir neužmiršti. Kaip gi jie susitvarko su tokiu kalnu žaislų??? Panašu, kad nuolat gyvena netvarkoje (kaip gyvenu aš, tik su mažesniu kiekiu) arba nuolat veiksme, kad jie rastų ir turėtų savo vietą.

Mes principialiai neperkame šiaip sau vaikams žaislų. Dažniausiai kas nors atiduoda ir norimus žaislus gauna per gimtadienį ar kitas šventes.    

Mano įsitikinimu, kūdikiams iš viso nereikia jokių žaislų! Bent jau mūsų tokia patirtis. Esu iš silpnumo nupirkusi keletą liečiamų, medžiaginių knygučių ir tokį labirintą su vedžiojamais kamuoliukais. Ir be reikalo, jų nereikėjo! Užtekdavo visiškai natūralių, buityje naudojamų daiktų, medžiagų ir pan.   

Dabar, kai Marijai beveik pusantrų, ji intensyviai domisi lavinamaisiais žaislais, kaip figūrėlės, žiedų piramidė ar kaladėlių dėliojimas. Nors pagrindinis, mėgstamiausias jos užsiėmimas yra knygos. O jų turime tikrai labai labai įvairiausių ir daug.  

Beje mūsų Darja su lėlėmis beveik nežaidžia. Ją domina spalvinimas, piešimas, labiau mašinos, nei lėlės. Tad nesame jai nupirkę jokių. Yra gavusi dovanų keletą nuostabių barbių, kurios puošia kambarį ir į žaidimą labai retai įtraukiamos. Per Velykas ji iš velykinio zuikučio (kuris čia Vokietijoje neša dovanas) paprašė lanko su strėlėmis!    

Taip pat jai labai patinka PLAYMOBIL, su kuriuo ji gali įmituoti mažą, bet realų suaugusiųjų pasaulį.

Pastebėjau, kad dukros pasirinkimą lemia mada, jos draugių turimi žaislai, bet dažnai jai visai netinkantys ir užmiršti. Tiesa žaislai tampa labiau mylimi, kai grįžtame iš svečių arba būnu juos paslėpusi ir vėl ištraukiu. Taip mokomės pažinti savo vaiką ir ji mokosi pažinti save!

Geri straipsniai žaislų tema:

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą