Vyresnėlė

Tik po pusės metų, vakar vakare grįžau visiškai pilnai prie Dašos lovos atsisveikinti prieš naktinį miegą. Šiaip daug laiko Serioža su ja leidžia ir dėkoju Dievui, nes matau, kiek daug vyriausioji gauna meilės iš tėčio. Ir aš paskaitinėju knygeles, bet būnant mažiukei šalia, nelabai pavykdavo visiškai atsiduoti Darjai. Ji savarankiškai pasiruošdavo miegui ir užmigdavo savo kambary. O kaip pasiilgau tų vakarų!

Gal dabar tik trečias vakaras, kaip Maša užmiega ankščiau ir iki kito jos pabudimo spėju kai ką nuveikti. Tad vakar glosčiau Dašūliai galvą, nugarą ir graudinausi. Kartais jaučiuos tokia silpna ir savim nusivylus.. Darja jau tokia didelė ir aš praleidau visus pusės metų vakarus be artimesnio pasibuvimo su ja. Esu visiškai su mūsų mažyle. Žinau, kad gal skamba perdėtai, bet taip jaučiuosi! Pajutau, kad aš jos pasiilgau!!! Ji nuostabi savo kantrybe, švelnumu.. Taip trokštu išsaugot tą vaikišką artumą.

Ai, tiesiog dalinuos :) Gal ir jūs rasit dalelės savęs..