Kabrio ir sklandytuvas

Kai anksčiau pamatydavau Lietuvoj žmones su kabrioletais, imdavau juoktis. Ir, matyt, turėjau teisingus jausmus. Pamačiusi P.Vokietijos kraštovaizdį ir keliuose esančias galimybes be greičio viršijimo, supratau, koks malonumas yra turėti tokią mašiną!!! Lietuvoje sportinės ir sezoninės mašinos neturi tinkamų sąlygų parodyti savo galimybių.

Taigi, Seriožos kolega padovanojo mums nuostabią dieną - pavežiojo su savo ypatingai gražiu kabrioletu. Deja, tik tokiais menkais žodžiais sugebu apibudinti mašinas :)) Bet galit pažiūrėt į nuotraukas. Ši mašina yra sprotinė, 1969 metų, keturvietė, tačiau sofa antrame plane gulima :))) Ten nėra kur padėti kojų. Mes su Daša pasimėgaudamos gulėjom :))) ant tos sofos. Dar vasariškas vėjas nuoširdžiai kedeno mums plaukus.
Jūs neįsivaizduojat, koks malonumas matyti nuostabią gamtą, dangų virš galvos, uosti pravažiuojančius kvapus... Jaučiausi, kaip filme :)

Negana malonaus pasivažinėjimo kabrio, dar ir mane paskaidrino sklandytuvu!!! Kadangi Serioža jau buvo skraidęs Lietuvoje, šis nerealus malonumas atiteko man :))) Nesu tas žmogus, kuris mėgčiau rizikuoti, tačiau tiek daug savyje atrandu, kai išdrįstu pasimėgauti gyvenimu. Patirti pojūčiai, neišpasakojimi... Kylant sklandytuvui, kuris iškeliamas specialia virve kitos mašinos pagalba, buvau nustebinta :)) Kilo stačiai ir labai labai greit. Nepalyginsi įprasto lėktuvo. Liaudiškai tariant, už širdies griebė :) O pakilus, toks grožis! Matėsi Alpės, Bodensee ežeras, Donoutal.
Oi, kaip aš branginu tai, kas aplink mane! Tiek daug mums duota. Ačiū TAM, kuris savo Akimi vedžioja!