Nežinau, kaip Jūs, bet asmeniškai aš, prisiminus savo studijas, galiu ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti savo dėstytojų vardus, kurie įsirėžė man į atmintį. Vienas iš ryškiausių asmenybių - prof.Albertas Piličiauskas. Per Jo paskaitas dažnai šiurpuliukai bėgiodavo per kūną! Jau po beveik 10 metų aš dar vis galiu prisiminti gerb.profesoriaus įžvalgas ir sukurtus praktinius pamokų planus. Muzikos pamoką turėjome susieti su realiu gyvenimu! Labai daug išmokau, kad būdamas mokytoju privalai ne vien žinias perteikti, bet žinias su gyvu gyvenimišku turiniu. O tai juk nėra paprasta! Kaip išmokyti vaikus ne vien paprastos gamos, bet gamos su gyvenimiška spalva? Ech, žaviuosi tokiais tikrais, pašaukimą turinčiais ir jį išpildančiais žmonėmis!!!
Ačiū A.Piličiauskui už gyvenimą! Šis žmogus vertas pagarbos! Aukščiausiojo prieglobsčio JAM!
Prisiminus prof.A.Piličiauską
žymės:
Pamąstymai,
Patirtys,
Santykiai,
Visuomenė,
Žmonės
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą