Adaptacija darželyje

Remdamasi asmenine patirtimi darbe su vaikais "Mamų menės" dienos mokyklėlėje, pradedu ir aš susidaryti savo nuomonę apie vaiko adaptaciją darželyje, o ne vien vadovautis kitomis įžvalgomis. Suprantu, jog viskam yra laikas ir, kad kiekvienas vaikas labai individualus. Vieni vaikai labai lengvai pasilieka be tėvelių jau nuo 1 m., kiti šiek tiek vėliau - nuo 2m. Vieni verkia tik akimirką tėvams išėjus, kiti - pergyvena ilgai ir stipriai. Pastariesiems, sakyčiau, dar ne laikas pasilikti vieniems. Nemanau, kad vaiką reikia palikti "persilaužti", ypač, jei mama dar gali su juo pabūti. Tas vadinamasis "persilaužimas" tikrai sukelia nežmoniškai stiprų stresą mažamečiui, kurio padariniai tikriausiai pasireikš ateityje. Mano galva, bent iki trijų metų mama galėtų išbūti su vaiku, aišku, su trumpomis valandinėmis pertraukomis.
Tai ką mes darome Mamų menėje, puiki alternatyva tėveliams, kurie turi galimybę vaikutį palikti ne visai dienai, o pusdieniui. Vaikutis įgauna siužetinės gyvenimiškos patirties, kuria pats irgi dalinasi. Lyg ir pasiilgsta tėvų, bet kadangi buvimo vienam laikas ne per ilgas, jis vis dar nori pasilikti vaikų grupėje. Taip vyksta natūralus socializacijos procesas, o ne prievartinis atskyrimas, kuris toks dažnas mūsų realybėje...