Pabendravus su Edita ir Niku, kurie dabar laukiasi meškiuko (jie taip vadina:)), prisiminiau vėl savo nėštumą. Mes visos labai skirtingos ir į viską be galo skirtingai reaguojam. Aš tikrai labai džiaugiausi kiekvienu jaučiamu judesiu įsčiose. Vis dalindavausi su Serioginu apie tai. Nors, kai pamąstai, nėštumas, nors ir stebuklingas dalykas, tačiau ne toks jau ir malonus išgyvenimas. Be galės diskomforto, kurį jauti keičiantis kūnui. Ypač sunku paskutiniais mėnesiais, kai vaisius spaudžia šonkaulius, tinsta kojos ir nebetelpa į batus, sulėtėja judesiai.. Nežiūrint to, vis tik jaučiuosi privilegijuota, galėdama tai patirti! Esu dėkinga Aukščiausiajam už šią galimybę - išgyventi stebuklą!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą