Atrodo, kad žindymas labai aukštinamas. Prieš gimstant Darjai, maniau būsiu labai laiminga galėdama žindyti. Bet deja, tai nėra taip malonu, kaip norėtųsi. Pradžioje didžiausi skausmai, po to vaiko nenoras, kol pieno baras persipildo ir sukelia nemalonų diskomfortą; sunku suprasti, kiek vaikas suvalgė, nes nuo to priklausys, kiek laiko jis bus sotus ir laimingas... Tad gera būtų buvę tai žinoti ir anksčiau, kad bent jau tikėtumeisi ne vien geriausio :). Na, bet per savo praktiką sužinai viską geriausiai!
Tik dabar, po trijų mėnesių patirties, jaučiuosi šioje srityje geriau. Bet ne dėl to, kad išmanyčiau daugiau. Mano supratimu, daug kas ne nuo mūsų priklauso: nei pieno laktacija (gal kažkiek nuo mitybos ir noro, bet ne visiškai), nei vaiko noras, ar nenoras žindyti. Ir reikia tiesiog išlaukti bei tikėtis geriausio. Tad atrodo išlaukiau geresnio laiko ir dėl to dėkoju Dievui!
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Labai gerai tave suprantu :) Man žindymas malonumu ir netapo. Atvirkščiai, pirmiausia pagalvojus apie dar vieną vaiką, apima siaubas, kad vėl reikės maitinti... Nors neatmetu ir to, kad netaisyklingai žindžiau.
AtsakytiPanaikintiMan atrodo, kad su antru būtų kitaip, t.y. lengviau - vėl mano viltys :))
AtsakytiPanaikintiO man žindymas yra malonumas. Neturėjau jokių problemų, gal kad dukrytė taisyklingai žindo nuo pat pirmo karto. Dabar jai jau vienuolika mėnesių, visi pradėjo domėtis kada nutrauksiu žindymą, bet mane tokia mintis dar gąsdina, matyt per daug esam prisirišusios viena prie kitos.
AtsakytiPanaikintiSėkmės Jums maitinant savo mažylius
Ačiū! Mano irgi taisyklingi žindo, bet su kaprizais. Tikrai nelengva. Vis pamąstau, kad kokia laimė, kai vaikas noriai žindo :) Bet mokinuosi priimti savo mažiukę tokią, kokia ji yra!
AtsakytiPanaikintiMan, kūdikio maitinimas taip pat nesukėlė jokio diskomforto. Viskas vyko natūraliai, mano pirmagimis taisyklingai ir noriai žindo, susidarėme savo ritmą, pripratome vienas prie kitos :)
AtsakytiPanaikinti