Toks jausmas, kad Dašūlė man tampa vis labiau artimesnė ir aš vis labiau ją įsimyliu :) Pradžioj buvo viskas nauja ir ji buvo tokia bejėgė, kad labiau jaukinausi ir pripratinėjau. Dabar jau ji reaguoja, dovanoja šypsenas ir įvairius pasitenkinimo garsus, matydama mane. Tai nepakartojama! Jaučiu malonumą supdama ir žinodama, kokius garsus reikia išleisti, kad ji užmigtų, ar kad pakrykštautų. Tad kuo toliau, tuo maloniau :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą