Tėvų nuopelnai auklėjime

Iš kitų ir savo reakcijų dažnai pastebiu, jog tėvai vertinami pagal vaikų elgesį. Mušasi, neklauso, hiperaktyvus ir pan. - reiškia, kad kažkas negerai auklėjime! Bet ar tikrai taip yra? Ar tai, koks vaikas yra (geros ir blogos savybės) priklauso nuo auklėjimo? Mano supratimu ir taip, ir ne. Geriau pasigilinus į kiekvieną situaciją, suprantu, kad auklėjimas (geras ir blogas) be galo įtakoja vaiko elgesį. Kai kalbu apie auklėjimą, tai didžiąja dalimi turiu galvoje tėvų pavyzdį, o ne vien moralizavimą. Tačiau pastebiu ir visiškai savarankiškus vaiko sprendimus, jo unikalias charakterio savybes, nepriklausomai nuo tėvų indėlio.
Vat vakar su kaimyne Julija diskutavome šia tema, nes įdomu buvo stebėti, kaip mūsų Darja elgiasi svečiuose. Ji nepuola griebti žaislų, viską stebi, norėdama kažką gauti laukia, na labai santūriai ir mandagiai elgiasi :) Visiškai aišku, kad mes jos to nemokinome ir tai, kokia ji didžiąja savo dalimi yra, tikrai ne mūsų su Sergėjum nuopelnas!
Labai smagu tai pamatyti ir suprasti, kad ir neigiamos savybės ne visada priklauso nuo tėvų įtakos, o gali būti visiškai savarankiškas vaiko pasirinkimas, ar kažkoks prigimtinis polinkis. Aišku, tada seka uždavinys, kaip su tuo elgtis. Pvz., vaikas nuolat mušasi. Mano galva, tokiam kad ir vadinama amžiaus tarpsnio ypatybė, kai sakoma, kad tai išaugama, į tai reikia labai rimtai pažiūrėti! Tėvai privalo užtikrinti kitų šalia esančių vaikų saugumą. Niekas neturi teisės mušti mano vaiko, netgi žinant, jog tai tiesiog toks periodas. Pati susidūriau tu tuo, jog mūsų Darja gaudavo į kaulus :) Ji ramesnė ir niekada nesimuša, bet už tat gauna :) Atrodo, kad šioje situacijoje tas, kuris mušasi viršesnis, nes Darja nemoka apsiginti. Bet ar tikrai tai mušamo vaiko problema? Mano įsitikinimu ir supratimu - tikrai ne! Niekas negali mušti mano vaiko, ypač galvojant, jog jis tikrai dar negali apsiginti! Kalbu apie situacijas, kai mušasi nuolat. Mušimasis tikrai būna amžiaus tarpsnio ypatumas, tačiau kaip su tuo elgiasi tėvai - jų atsakomybė. Ignoruoti to tikrai negalima, o reikia vaikui parodyti, jog muštis jokiais būdais negalima.

Štai geras straipsnis apie mušimasi.

5 komentarai:

  1. Kaip gerai yra būti nesimušančio vaiko mama :)
    O vat klausimas tau, kaip planuojančiai prižiūrėti svetimus vaikus: turi grupėje vaiką, kuris nuolat mušasi. Arba du :) Be to, kad tu nuolat skundi (žodis be neigiamo atspalvio) jo tėvams, kad jis mušasi, kaip tu su tuo tvarkytumeisi?

    AtsakytiPanaikinti
  2. Aha, Eglute, iš tos pusės gerai, bet kad ji mušama irgi ne piragai :)
    Na, gera diskusija ir, sakyčiau, labai reikalinga, kad nebūtų nuskriausta kažkokia pusė.
    Mano atsakymas nevienareikšmis. Jei vaikai mušasi konflikto metu, kaip antai, nepasidalindami žaislų ir pan., tokiu atveju tiesiog aiškini, kaip tinkamai sprendžiami konfliktai (kad negali muštis, reikia paprašyti, jei sumušei, atsiprašyti ir pan.). Bet jei vaikas tiesiog iš impulso eina ir duoda į galvą, tai vat čia ta mano įvardinta problema. Tokiu atveju reikėtų pasinaudoti bausmių sistema, kaip pvz., raudona kėdutė.
    NA, ką manai? Diskutuojam ;)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Parašiau ir tik po to pagalvojau, kad skriaudžiamo vaiko mama gal dar sunkiau būti? :) Besimušančio tai tik prieš kitus "nepatogu"...
    Dalyt, tai kad aš nežinau... Nei vieni tėvai nemoko vaiko muštis, nei vieni neaiškina, kad čia gerai (na, aš apie normalius tėvus), o vaikai mušasi. Kol esi visur su savu vaiku, gali skriaudžiamą apginti, mušantį izoliuoti. Kai jie kolektyve (ir vėl tas darželis)- nebekontroliuoji. Arba vaikas kovoja už save ir mušasi, arba būna skriaudžiamas. Man iškyla tas klausimas apie trečią variantą: mokyti duoti atgal. Psichologai sako, kad blogai, nes tai tas pats smurto skatinimas. Bet tai būti skriaudžiamu, mano akimis, asmenybei daro daugiau žalos.
    Mano patirtis vienpusė, negaliu ja remtis. Be to, nepasiekiau teigiamų rezultatų :) Manau (ir matau), kad kai šeimoje daugiau negu vienas vaikas, tai ta situacija visai kitokio atspalvio. Būtų įdomu išgirsti tų mamų požiūrį.

    Darželyje sprendžia tą problemą maždaug taip, kaip sakai tu. Kas mušėsi, tas mušasi... Vyresniems gal jau gėda būti pasodintiems ant kėdės, o 2-3 metų pypliams nelabai groja tie momentai. Tik pastebiu, kad patys vaikai kai tarpusavyje susidraugavo ir nesijaučia tokie nesaugūs be tėvų (o ir paaugo metais, tai irgi reikšmės turi), jie ne tokie užsiplieskiantys, labiau pasidalinę įtakos sferom ir kažkiek vieni kitus pareguliuoja.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Na, dėl to, kad dareželyje situacija ne kokia, aišku, liūdina. Kur ten 20 vaikų sužiūrėsi?! Mano supratimu, auklėtojas privalo užtikrinti vaikų fizinį ir emocinį saugumą. Tikrai suprantu, kad be mušimosi neįmanoma, nes vaikai tik taip geriausiai gali išreikšti savo neigiamas emocijas :) Tačiau, kad ir neišvengiamas dalykas, auklėtojas turi budėti ir nuolat aiškinti, kalbėti, reikalui esant bausti.
    Dėl davimo atgal, tai kol vaikas toks mažiukas (iki 3.), manau geriau vengti mušimosi. O kai jie gali susišnekėti, tada tikrai reikia mokinti apsiginti, blogiausiu atveju ir užvošti atgal :)
    Dėl brolių ir seserų mušimosi, tai, mano galva, visiškai kitas dalykas. Čia jau tikrai tėvų požiūris, jų sugebėjimas laviruoti vaikų konfliktuose. Aš gi pati augau su penkiom sesėm, tai buvo visko :) Bet tėvai griežtai bausdavo, jei mušdavomės - aš eidavau į tasmią vonę, o sėsė į tualetą :)!
    Darželiuose bausmė ant kėdutės, bent jau ten, kur žinau taikant šią praktika, mažiukams iki 3m labai veikia. O vyresniems siūlomos to tylos / apmąstymo pertraukėlės arba tėvams labiau veiksmingos pasekmių taikymo būdas, kai kažkuriam laikui atimi kažką mylimo (kompiuterį, tv ir pna.
    Oi, plati ir neišesmiamos tos auklėjimo temos, bet tikrai verta nuolat ir nuolat diskutuoti ir ieškoti sprendimų konkrečiose situacijose.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Ačiū, Dalyt, už mintis. Kai aš buvau paklausnus vaikas, tai man nesuvokiama, kaip galima blogai elgtis :) Bet mano akiratis labai plečiasi šiuo klausimu. Pamiršau, kad tu turi gyvos praktikos "ant savo kailio" su tiek seserų :) Kreipsiuos :))) Tikiuosi ne tik išnaudoti visus patarimus, bet ir pamatyti, kad jie veikia.
    Darželyje šiaip nėra bloga situacija, nenorėjau to pasakyti. Na nėra taip, kad visi mušasi ir niekas nieko nesako.

    AtsakytiPanaikinti