Penktadienį pasižiūrėjome su Serioža estų filmą "Klasė". Iki pat dabar neišeina iš galvos!.. Silpnų nervų žiūrovams nerekomenduoju, bet jei svarbios nūdienos realijos, tai būtinai pasižiūrėkit! Ypač vertėtu su mokiniais.
Aptarinėdami su vyru vis mąstėm, kodėl taip būna? Kaip tai įmanoma, kad visą klasė galėtų taip tyčiotis iš vieno žmogaus (filmas paremtas tikrais faktais)? Kur lieka tas žmogiškumas? Kas tokio įvyksta, kai visi yra lyg marionetės manipuliuojamos vieno lyderio?
Seriožos nuomone, pati esmė yra žmogaus dvasioje. Jei jis stiprus, niekas juo taip lengvai nemanipuliuos ir juo labiau, nesityčios. Atrodo, kad filmo skriaudžiamasis herojus visų pirma buvo sužeistas, nepriimtas šeimos. O klasės lyderis patyčioms provokuoti, tiesiog pilnas baimių ir savo jėgą slepiantis už masės. Bet vis tiek į galvą netelpa šio filmo tikroviška situacija... Kaip mes turime auginti savo vaikus, kad jie jaustųsi priimti ir saugūs, netgi nesaugioje aplinkoje?!
Filme parodomos tokios pažįstamos pedagogų klaidos! Kaip daromi sprendimai neišsiaiškinus situacijos. Kaip mokytojai padaro meškos paslaugą jau ir taip skriaudžiamam mokiniui. Taip pat atskleidžiama, kaip tėvai nesugeba padėti savo sūnui; kaip motina dėl vaiko sumušimo skambina mokytojai, kuri irgi visiškai bejėgė kažką padaryti... Vėl klausiu savęs, kiekvienoj situacijoj, kaip galėčiau elgtis aš?
Ar matėt šį filmą? Kokios mintys jūsų galvoj?
mačiau, bet jau taip seniai, kad tik bendras įspūdis liko.
AtsakytiPanaikintidvasia... taip, visi mes gimstam silpni, priklausomi nuo kitų; šeima padaro mus stipriais. arba ne
Kaip daug priklauso nuo šeimos!..
AtsakytiPanaikinti