Vėjaraupiai

Prieš dvi savaites draugavome su Jokūbu. Jis pas mus leisdavo dienas. Pasirodo, prieš kelias savaites iš darželio parsinešė vėjaraupius, kurie tik po 20 dienų išėjo į paviršių. Tad Darjos draugas šia liga pasidalino ir su mūsiške. Aš žinojau, kad taip bus ir nepergyvenau, nes manau, kad vaikiškas ligas geriau persirgti vaikystėj. Tik gaila, kad šis susirgimas pakeitė visus mūsų Velykinius planus! Taip norėjom išvažiuoti į Šiaulius ir aplankyti daug mylimų artimųjų bei draugų, bet, kaip sakoma, su vaikais būdamas per daug nesuplanuosi. Tad Velykas atšventėm namuose su gyvu velykiniu kiaušiniu :)

Atrodo, jau perėjome sunkiausias šios ligos stadijas ir Darkai jau gerėja. Fu!.. Buvo tikrai nelengva. Nors prasidėjo be temperatūros (kai įprastai prasideda nuo aukštos temperatūros) ir keliais šašiukais ant nugaros. Maniau, kad bus lengva forma, bet buvo tikrai ne taip jau ir lengvai, nors aukštos temperatūros nebuvo (apsiėjome be vaistų). Kitą dieną tų pusličių priaugo visur, kur tik gali priaugti. Siaubas! Visiškai prie akies išdygo puslytė. Patino ir pamėlynavo vokas, bet atrodo, kad ir tai praeina.
Trečia, ketvirta ir penkta naktys buvo bemiegės. Ji tiesiog prabusdavo nuo niežulio ir visaip lovytėje trindavosi, kad pasikasyti. Daug verkdavo. Na, ką čia padarysi! Tiesiog nešiodavom. Beveik visas naktis prie jos budėjo Serioža. Ačiū jam! Neįsivaizduoju, kaip reikėtų be jo!
Gydytoja rekomendavo tepti su PSILO-balzamu, kuris nuima niežėjimą. Serioža pasitaręs su vaistininke nupirko tik dezinfekuojantį skystį OCTENISPT. Po šašų reaktyvinio dauginimosi, vis tik nusipirkom ir zelionkę. Nors, paskaičius internete apie naujausias rekomendacijas, turėjo užtekti gydytojos patarimo. Tad dar namuose radau ir FENISTIL gelio, kuriuo tepdavau po dezinfekavimo. Na, manau, kad tikrai nei vienas nepakenkė. Man sunkiausia žinot, kad nei viena iš šių priemonių negydo, o tik padeda išgyventi šį virusą.