Vėl apie kofliktus

Šeštadienį teko sudalyvauti konferencijoje moterims. Vėl atgaivinau savo dvasią ir sielą!
Noriu pasidalinti mintimis iš Sharon seminaro apie konfliktus. Buvo labai informatyvu, gan praktiška ir svarbiausiai, aktualu! Dažnai būna toks jausmas, kad nieko naujo neišgirsi, bet visada išgyvenu tai, kad gal ir nėra per daug kažko naujo, bet tokias temas vis iš naujo atgaivinti verta!

Sharon teigimu, norint ramiau gyventi, reikia kuo geriau save pažinti! Mat esame sukurti santykiams. Ne visada galime rinktis su kuo bendrauti, nors draugus pasirenkame. Bet bendradarbiai, artimieji ir kt. ne mūsų pasirinkti :) Nežiūrint to, atsakingi esame tik už save! Už savo pasirinkimus, reakcijas, veiksmus...
Norint atrasti kokybiškesnį santykį, su kitais svarbu atrasti tinkamas ribas (apie ribas esu rašiusi).
Taip pat labai svarbi pagarba sau ir kitam. Kiekvienas žmogus vertas pagarbos. Jei ant jo šauki, tai arba turi problemą savyje, kurią reikia spręsti tau pačiam, arba nori sumanipuliuoti asmeniu, kas reiškia, kad negerbi jo.
Prieš pradėdamas bendrauti, susilaikyk nuo išankstinių nuostatų, negerų sprendimų, ar netgi kito asmens pasmerkimo. Faina mintis, kad geriau suklysti darant malonę, nei smerkiant!
Svarbu vertinti skirtumus. Tai ne visada lengva, nes dažnai, bent jau aš, net nesuvokdama skirtumus priimu, kaip neigiamybes. O tai juk neteisinga! Tokiu požiūriu apsunkini sau gyvenimą. Ypač tai aktualu, mąstant apie vyro ir moters skirtybes. Reikia daug išminties, žinojimo, kad vis kokybiškiau bendrauti, vis gilesnio ryšio ieškoti.
Patikimumas irgi vienas iš pačių svarbiausių dalykų santykiuose. Moterims būdinga apkalbėti savo vyrus, draugus, kt. žmones. Bet tai parodo, kad esame nepatikimos ir taip elgtis negalima.

Normalu, kad mes dažnai vengiame konflikto, nes bijome, kad neišspręsime, arba kažkada neišsprendėme ir bloga patirtis mus įtakoja. Tačiau, konflikto vengimas tikrai nėra išeitis! Kaip Sharon besiremdama kažkokia knyga, konfliktą įvardija, kaip dramblį kambaryje :) Galima jo nepastebėti, bet jis trukdys gyventi ir sukels stresą, kuris gadina sveikatą!
Tad visada spręsk konfliktus! Visų pirma padirbėk su savimi, mokydamasi įvardinti problemą, bet ne kaltindama kitą asmenį, o sakydama, kad aš jaučiuosi taip ir taip, kai tu sakai tą ir aną. Man kol kas sunku taip kalbėti. Dar mokausi :) Vis išsprūsta: "tu visada taip darai, nervini mane!"...
Labai svarbu suprasti, ko tikimės? Kaip norime, kad situacija pasikeistų? Jei supranti, kad negali nieko pakeisti, keisk savo požiūrį! Atvėsk, jei pyksti ir tvarkykis su emocijomis. Pamatyk faktus iškilusioje situacijoje, emocijas palikdama nuošaliau. Tai padės objektyviau įvardinti problemą. Tada išmokstama reaguoti su apsisprendimu, o ne spontaniškai ir, dažnai kvailai. Emocijos sukoncentruoja į mūsų blogą savijautą, į mus pačias, ir neleidžia pamatyti, ar skatina užmiršti geru dalykus.
Ir galiausiai atsisakyk vienintelės ir populiariausios pozicijos: aš teisus, o tu kaltas. Ieškok įvairesnių sprendimo būdų! Suprask, kad išspręsti problemą galima kartu su kitu asmeniu. Pasitark, palauk, gerbt, priimk...
Tad ieškok tiesos su meile ir atsakyk sau: kodėl mano elgesys būtent toks? ko siekiu, noriu iš kito žmogaus? kas geriau kitam asmeniui, ne vien man?

"Sprendimus priimk tik kai esi ramus. Niekada nedaryk išvadų nerime, pyktyje, neviltyje..." - šią minti Sharon išgirdo iš savo močiutės, o aš iš labai gero Jėzuitų kunigo Aldono. Čia galėtų būti toks gyvenimo kredo :)