Po operacijos

Visų pirma, dėkojam visiems už palaikymą!

Tęsiu mūsų nedidelio iššūkio istoriją :)
Tad vakar ryte, dar 5 val. Darjai daviau pienelio ir jau su nemažu prisikrautu turiniu po 7h. buvome Santariškėse. Kai prasidėjo diena, tai atrodė, kad niekada nesibaigs. Grįžus namo jautėmės, kaip po geros savaitėlės išvykos :)
Seriožka palaukęs valandą su mumis išskubėjo į darbelį. Likome su Dašule dviese. Pradžioje atėjo anesteziologas, kuris visko klausinėjo, kaip prieš tai konsultacijoje. Na, nesunku atsakyti į tuos pačius klausimus. Po to palydėjo į dienos chirurgijos centrą, kuriame savo eilės operuotis pralaukėme iki pat 14h.! Pasirodo, netikėtai reikėjo daryti skubią operaciją kažkokiai mergaitei, tad mes nei valgę, nei gėrę turėjom kažkaip išlaukti tos pabaigos. Tiesą pasakius buvo nelengva, nors iš kitos pusės stebėjausi saviške - kiek ji turi energijos ir kantrybės! Centras puikiai suremontuotas, įrengtas žaidimų kambarys. Ir vaikiukai lakstantys aplink domino mažiukę. Tad Darjai buvo ką veikti. Bet kai kalba eina apie tai, kad vaikas tiek valandų nevalgęs ir negėręs (juolab, kad pieno baras tai šalia vaikšto!), galima tik žavėtis dukros šia nuostabia savybe. Dėkojau Dievui už Sergėjų, kuris galėjo mane pakeisti, taip palengvindamas ir mano, ir Darjos laukimą. Nes ji vis manęs prašydavo: "am am" (rodydamas pieno ženklą), bet negalėdavau duoti.
Per tą laiką, kol dukra laiką leido su tėčiu, bėgau valgyti. Keistas jausmas valgyti pačiai, kai vaikas alkaniukas :) Pasislėpusi gėriau ir dar bandelę surijau. Nesolidarizavausi :)

Tiek laiko pralaukus, tikėjausi, kad po operacijos Dašulė tikrai turėtų ilgai miegoti. Nes visi vaikai (panašaus amžiaus),kurie ten buvo, po operacijos klykdavo. Nežinau, net kodėl. Tikriausiai, buvo bloga ir gerti norėjosi, nes po operacijos dar pusvalandį negalima gerti, o tik po valandos galima kažką lengvo užkąsti.
Prisikankinus ir matydama dukrą taip vargstant tuo laukimu, operacijai atidaviau Dašką su tokia lengva širdimi. Taip norėjosi kuo greičiau viską užbaigti! Kažkur po pusvalandžio atnešė leisgyvę mažytę. Kaip ir tikėjausi, pasupavus, ji iškarto užmigo. Tad po valandos miego, galėjo ir gerti, ir valgyti. Godžiai gėrė vandenėlį, po to mano pienelį. Žaviuosi jos taikinga širdimi!
Grįžus namo, viską išvėmė. Nepergyvenau, nes pienelio tai ji neatsisakydavo. Naktį daviau, kiek tik norėjo ir viskas buvo gerai. Ryte ji vėl vėmė, bet to atrodo viskas susitvarkė. Ryte dar važiavome perrišti žaizdelės. Ji ir nuvykstant ir grįžtan mašinoj snaudė! Kas mums yra labai keista. Tai ne ji :) Nusilpusi mažiukė. Laukiu, kada vėl atsistatys viskas į savo vėžes.

NA, prisjaudinom abu su Seriožka. Kiek daug reiškia patirtis. Kitą kartą jau taip nesinervuotume :) Neverta tiek daug pergyvent, bet kol nepatiri, negali sau įsakyt. Viskas kitaip atrodo :)
Per tokius, nors ir nedidelius iššūkius vis dėkoju Dievui už savo vyrą ir tai, kad mes kartu galime įveikti visokias kliūtis!


Šiek tiek apie dienos chirurgijos centrą. Pasirodo, jis skirtas paciantams su tokiomis mažomis chirurginėmis problemėlėmis. Įrengtos palatos, kuriose vaikai laukia savo eilės operuotis. Eilė sudaroma pagal amžių - pradedama nuo mažiausiųjų. Po operacijų skirtose lovose atsigaunama po narkozės.
Labai malonus personalas: dėmesingas ir mylintis vaikus. Kaip gera tai išgyventi. Nereikia jokių kyšių :), kad gerai žmonės atliktų darbą, kaip kai kuriose įstaigose. Tai suteikia vilties, kad mūsų visuomenė keičiasi, nors suprantu, kad juodumų visada bus.

Nežiūrint malonių išgyvenimų su ligoninės darbuotojais, taip trūko paprastos informacijos:
- nežinojau, kad mus palaikys tik dieną. Susikroviau didžiausią mantą daiktų parai :)
- nežinojom, kodėl mus taip ilgai laiko ir nedaro tos operacijos. Aišku logiškai mąstant, buvo suprantama, kad kažkas kažkam tikriausiai atsitiko. Bet vis tiek, netgi skyriaus slaugytojos paklausus, kas vyksta, ji sako: "Žinokit, nežinau, kur tas gydytojas užtruko. Nesuprantu. Vis laukiu skambučio." :) Nejaugi sunku informuoti apie tokius dalykus? Žinant, būtų lengviau laukti!
- Taip pat ne vieną kartą, o tris buvo pildyta ta pati forma, kurioje klausinėja apie artimųjų ligas, vaiko svorį, elergijas ir pan. Kur dingdavo tos kitos formos? :)
Nu žodžiu, nežiūrint tų nesklandumų, žmogiškumas viską užglaisto! Geriau jau administracinė netvarka, negu grubūs, nejautrūs medikai!