Nežinau, kaip jūsų šeimose, bet aš labai kentėdavau, kai tėvai pykdavosi. O pas mus namie konfliktai būdavo garsūs ir dažnai pilni pykčio ir nepagarbos. Negalėdavau to pakęsti!
Mes su Seriožka konfliktuojame kitaip :) Nors būna visko! Dar santuokos pradžioje pakeldavau balsą, nes man tai natūralu (stipri įtaka iš šeimos!). Bet aiškiai buvau nuraminta ir daugiau stengiuosi taip nebedaryti. Dar mėgstu išeiti iš kambario ataušti. Bet tai irgi mano vyrui nepriimtina. Jis visada siekia viską išsiaiškinti čia ir dabar :)
Dažniausiai santykius aiškinamės vakare, kai Daška jau miega. Bet būna kad ir prie jos pasiginčijame. Iš karto matau, kaip dukrai tai nepatinka. Ji labai akivaizdžiai pradeda zyzti. Įdomu!
Kyla klausimas: kaip geriau būtų atrasti tą balansą? Juk nėra gerai visada atvirai konfliktuoti, nesvarbu, kaip gražiai tai būtų daroma. Bet taip pat negerai ir, kai vaikas visiškai nemato tėvų susibarimų. Juk paskui galvos, jog tėvai visai nesipyksta, kas yra nerealu ir sudarytų vaikui iškreiptą šeimos modelį. Dar ir matyti vaikui susitaikymą irgi beprotiškai svarbu. Jei nematys pykčių, nematys ir susitaikymų!
Kaip elgiatės jūs? Ar atvirai konfliktuojate prie vaikų? Kaip reaguoja vaikai? Iš karto dėkoju, kad dalinatės! Tai man svarbu :), nes praplečia pasaulėžiūrą!
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Įdomi tema. Privertė susimąstyti ir prisimint vaikystę. Kad ir kiek galvojau, bet savo tėvų konfliktuojančių nemačiau. Nė vieno karto. Būdavo kokie menki apsibarimai juokų forma ir viskas. Mes irgi nesipykstam su vyru, nebent juokais vienas kitam kažką pasakom, jeigu noriu pabart, tai baru, kol važiuojam į darbą, o mergina jau būna darželyje :) taip išeina kad ji nemato nei konfliktų, nei susitaikymų.
AtsakytiPanaikintiAs iki siol nekarto nemaciau tevu pykstantis, man atrodo, jie is tikro niekada nesipyksta, nesigincija! Iskreiptas seimos modelis? Nemanau. Mes su Antonu irgi niekad nesipykstam - jei atsiranda skirtingos nuomones, kazkaip issprendziam tai ramiai, issiaiskinam visas priezastis ir priimam bendra sprendima.
AtsakytiPanaikintiAčiū, kad pasidalinot! Gera girdėt, kad nei jūsų ankstesnėse šeimose, nei jūsų dabartinėse nėra audringų barnių.
AtsakytiPanaikintiNa, tiesą pasakius, netikiu, kad du žmonės, gyvenantys po vienu stogu nesipyksta :) Arba jie mažai bendrauja, arba daug ką užslepia neišsakydami vienas kitam, nes bijo konfliktuoti, arba yra dar kitos priežastys. Kaip jie tai daro, tai kitas klausimas!
Vis tik manau, kad vaikams kartais verta pamatyti konfliktų sprendimo būdus :)
Ar pykstasi, ar ne, dar labai priklauso nuo žmonių charakterio. Pažįstu žmonių, kurie kaip degtukai greit įsiplieskia ir gali dėl bet kokio mažmožio sukelt audrą. Mes su vyru esam prie ramių, nekonfliktiškų žmonių, prieš kažką darydami aptariam, jeigu jau kas ką padaro kitam nepasakęs, niekada nepriekaištaujam, nes jeigu vienam atrodė, kad taip bus geriau, tai gerbiam jo apsisprendimą, kad ir kokie jau padariniai. Rėkimas jau nepadės tokiu atveju. Bet ir dėl ko pyktis nematau. Girdžiu kaip kaimynė vis vyrą uja dėl jo pomėgio kompiuteriui, bet juk tekėdama matė už ko teka, todėl, kad ir man yra nepatinkančių vyro pomėgių, aš juos irgi toleruoju, nes tai jam teikia malonumą. Daugiau tolerancijos vienas kitam ir nebus tų pykčių
AtsakytiPanaikintiSutinku, ką čia išsakėt! Harmoningi santykiai yra nereali dovana! Manau, kad ir mes juos turim su vyru, bet nori nenori visada atsiras konfliktinių situacijų, kurias reikia spręsti. Sakoma, kuo greičiau, tuo geriau. Tai mes tuo ir vadovaujamės ;)
AtsakytiPanaikintiNa, mano situacija iš vaikystės labai panaši į tavo, Dalia. Todėl vyras tiesiog nepakenčia, jei pakeliu balsą, nes jo šeima buvo kitokia. Atsiradus Augustei, aš pati labai nurimau ir namuose šneku daug ramiau, kaskart atvažiuojančią mamą prašau tyliau kalbėti ir primenu,kad ją girdžiu, o ir Augustė, kuri šiuo metu daug su mano mama laiko praleidžia, kai ji yra, pradeda labai garsiai reikšti emocijas ir triukšmauti, tad jau matau močiutės įtaką, bet tik jai išvykus namo, vaikas vėl pasikeičia. Su vyru buvome kelis kartus labai susipykę, na aš iš emocingųjų, bet stengiuosi kiek šmanoma, kad nepereitų į garsš konfliktą, tiesiog išeinu ir bandau nusiraminti, būna, kad kelias dienas tada išvis nekalbame. Bet ar tai ir sveika vaikui, nes būtent tuos kartus mažė vis apsirgdavo, pakildavo temperatūra, sloga prasidėdavo, po to staiga dingdavo...na, bent jau mes nemokame iškart gražiai ir ramiai išsiaiškinti santykių, nors ištiesų dažnai tiesiog neverta sureikšminti daugelio dalykų. Aš mokausi atpažinti savo nhuotaikų svyravimus, kurie tiesiog būna dėl moteriško ciklo ir tada suvoki, kad kartais emocijos kyla tiesiog dėl to ir nekaltas vyras, kuris kaip tik tą dieną pažadėjo sudėti indus į indaplovę, bet to nepadarė...
AtsakytiPanaikintikaip tik Kaune Gyvenimo ir tikejimo institute ketvirtadienio vakarais vyks seminarai seimoms. Sikart bandysim ir mes sudalyvauti, nors mano vyras labai jau skeptiskas....
Ačiū, Aukyte, už tokį nuoširdų ir atvirą pasidalinimą! Labai vertinu :)
AtsakytiPanaikinti