Kalbančių rankyčių klubas

Na va, vakar su Daškinu antrą kartą pabuvojom kalbančių rankyčių klube. Pasimokėme naujų ženklų. Pabendravome su naujais žmonėmis. Gera ir naudinga!
Praleidom vieną svarbų miegelio laiką, bet buvo verta. Jau judant susitikt su Serioginu, Daškulis užmigo nešynėje.

Man atrodo, kad Daša jau supranta, kai rodau valgyti.

Taip pat supranta, kai rodau grįžo tėtis. Sakau: "papočka gįžo!" Ji plačiai išsišiepia ir žiūri į duris.
Vieną savaitgalio rytą visi trys gulim ir aš sakau jai: "papočka, Daša!" Ir ji žiūri į duris! O Sergėjus tai šalia! Vat ne vien man, bet ir dukrai trūksta tėčio! Mažiukė laukimo stadijoj :)