8 mėnesiai

Jau pradėjau painiotis, kiek tai mūsų dukrytei laiko :). Taip greit viskas keičiasi...

Jau puikiausiai sėdim! Daškai patinka šis naujas pasiekimas :)

Įsigijom (pasiskolinom) ir vaikštynę. Dar nelabai moka naudotis, bet po truputį juda. Žinau, kad apie ją kalbama daugiau blogai, nei gerai, tačiau pasitarusi su draugais, kurie naudojo ir yra už tai, nusprendžiau ir aš paįvairinti dukrytei gyvenimą :)

Nei ropoti, nei dantukų turėti nesiruošiam. Tėvai vis laukia laukia, kaip nėra, taip nėra :)


Migdymasis vis dar svarbus ritualas. Dienos miegeliui kartais nešioju ant rankų, dažniausiai pasiguldau ant savo pilvo jos nugaryte žemyn ir linguojuosi :) Vakare užmiega pati per kokią valandą, ar kartais ilgiau. Toks jausmas, kad ji niekada neužmigs, nes būna pilna energijos, daug šneka, krykštauja, ieško kontakto su manim, bet aš apsimetu, kad miegu :) Tai duodasi duodasi ir po to staigiai lūžta :) Vis dar miegame visi trys.
Atsibudusi, visada leidžia apie tai žinoti. Niekada nieko nedaro tyliai. Man dėl to saugu, kai ją palieku miegoti mūsų lovoje. Žinau, kad prabudusi, nieko nepadarys, o, visų pirma, praneš, kad jau gyva :)

Svetimus įdėmiai stebi savo veriamu žvilgsniu. Bažnyčioje vienas vyras paėmė ją ant rankų, tai po to, man atrodo, norėjo ją greičiau gražinti, sakydamas, kad jau nori pas mamą :) Nes Daška taip įdėmiai, veriančiai į jį žiūrėjo, tiesiai jam į akis, nenuleisdama savo žvilgsnio. Nejauku žmogui pasidarė :)))