Na štai, abu su vyru perskaitėm "Laukinis širdyje". Dar nesame skaitę tos pačios knygos ir dar vienu metu :) Geras dalykas! Galima buvo dalintis. Ypač man išgirsti Seriogino širdį! Aišku, su daug kuo galima nesutikti ir tai yra normalu. Juk kiekvieną knygą skaitai filtruodamas ir atsirinkdamas tiesas bei tinkamus dalykus sau pritaikydamas.Autoriaus pagrindinis knygos teiginys privertė susimąstyti. Anot jo, iš vyro siekiama, kad jis būtų gera vyrukas, o širdyje jis visiškai kitoks. Paradoksalu, kad moterys trokšta aistringo, romantiško, dėl jos rizikuojančio... vyro! O mamos augina sūnus būti "gerais", užgniauždamos berniuko prigimtį. Susimąsčiau, o kaip gi aš auginčiau sūnų? Kaip svarbus tėvas! Apskritai, TĖVAS užima tokį svarbų vaidmenį ir dukros, ir sūnaus gyvenime! Tėvo dėka, dukra laiko save gražia arba ne, sūnus- jaučiasi vyriškas arba ne. Tad siūlyčiau paskaityt mamos, auginančios berniukus!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą