Vaikų unikalumas

Ir vėl likome dviese su mažiuke! Vakar Sandrytė su Alanėlių parkeliavo namo. Taip liūdna pasidarė. Tyluma, ramuma... Trūksta judėjimo. Sako, išsiskiriant psichologiškai sunkiau tam, kuris pasilieka. Tai guodžiuosi :)

Vis mąstau, kokie tie vaikai skirtingi. Stebėdama Alaną ir Darją, žavėjausi jų skirtingumais. Visiškai kitokie žmogeliai. Alanas ramuolis, nuolat besišypsantis, gerai sukencentruoja dėmesį, labai fiziškai aktyvus, ramiai ir maloniai būna ant rankų, mėgsta važiuoti mašina, savarankiškai žaidžia... Mūsų mergaičiukė pleputė, nenuorama, juda, kruta, vienoje vietoje ramiai nenusėdi, ant rankų irgi muistosi, labai išraiškingai parodo džiaugsmą, mašinoje verkia, dažnai reiškia nepasitenkinimą, reikalauja, kad būtum šalia, atstumia ją liečiančius, ar per arti priėjusius :)