antradienis, lapkričio 18

Viena kryptimi

Dažnai kažko nesuvokiu. Du žmonės, prisiekę vienas kitam meile, gali būti svetimi. Kiekviena diena santykyje gali būti tokia skirtinga. Kaip guma - artyn, tolyn. Bet visada sugrįžta į tą patį tašką. Nebent būtų nutraukta. Dvi santykių kojos - abipusiškumas ir blaivumas suteikia sąmoningumą eiti vienam link kito, nežiūrint savo jausmų. Tai padeda svajones ir lūkesčius susieti su tikrove. Paprastai tariant, tai nusileisti ant žemės.
Dalios Šakenytės nuotr.


Taip ilgai gyvenome atskirus gyvenimus skirtingoje aplinkoje. Prikaupėme visko - baimių ir džiaugsmų. Nespėju viskuo pasidalinti. Nauji dalykai visam gyvenimui! Susitikome po dvidešimt penkerių gyvenimo metų ir įėjome į vienas kito gyvenimą su savo įpročiais ir įsivaizdavimais.
Jis pirmiau sušlapina šepetėlį, tik po to pastą tepa. Aš gi atvirkščiai. Sviestą tepu bet kaip peiliu kabindama, o jam, matai, reikia nuo kraštelio, kad visada tas kvadratėlis ir liktų. Vis pažįstu naujus dalykus, kurių dar nežinau ir kurie dar nustebins.

Sakau sau:
- Turi skirti daugiau laiko. Ne šiaip sau buvimo, bet tokio laiko, kuris vertingas.
Dienos pratiksi, kaip pinigai. Laiko nuolat trūksta ir jis taip greit prabėga... Dažnai jaučiuosi bėganti žiurkės rate. Tik reaguoju reaguoju reaguoju... O kada darysiu tai, ko noriu, tai, ką reikia? Kada prieisiu arčiau tavo širdies?

Čia panašiai kaip su augalu. Pastaruoju metu namų jaukumas užima didesnę vietą mano dėmesio. Ne tik prieš miegą, kaip anksčiau. Jau ilgą laiką rūpinuosi Stephanočiu. Krentant ir vis daugiau gelstant lapams, maniau, ims ir numirs. Padėjau saulėje šildytis ir paneigdama rekomendacijas, esą privaloma laistyti tik į lėkštutę, ėmiau vandenį pilti į žemę. Prieš kelias dienas ėmė lapai skleistis!!! Šio augalo dėka suvokiau, kad turiu skirti laiko pažinimui.

Du žmonės per ilgą laiko tarpą tampa perlu. Moliuskas stumia lauk pas jį į kriauklę patekusį svetimkūnį, kuris dažnai be galo erzina ir jautriai dirgina. Tokiu būdu, labai lėtai "svečias" prisijaukinamas ir moliuskas apgaubia jį "savimi", taip formuodamas brangakmenį. O blizgesys atsiranda dėl nevienodo šviesos lūžimo. Kuo sudėtingiau pereiti šviesai, tuo perlas gražiau blizga. Tokia taikli paralelė santykiuose!!!

2 komentarai:

  1. Subtiliausia jausmų išraiška - matyti viską simboliais. Tuomet viskas atrodo gryna ir aišku, visokios smulkmenos netenka prasmės.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Visiškai pritariu, tik gaila, kad kasdienybėje ne visada tai pavyksta :)

    AtsakytiPanaikinti