Su vienerių metų dukryte visada kalbu ir be galo daug myluoju. Net su savimi ėmiau kalbėtis, mintis garsiai reikšti. Mano maža draugė klauso. Gan dažnai atkartoju jos tariamus "žodžius": bu bu bu, le le le, bet paprastai kalbuosi normaliai. Negalvoju, kad prisilietimai ir kalbėjimas gyvybiškai svarbūs besivystančiam mažam žmogučiui. Man tai natūralu!
Maška komodą krausto. Mėgsta puoštis. Sako, kad net eidamas į karą žmogus šukuodavosi. Koks svarbus mums grožis!
 |
| D.Šakenytės nuotr. |
Tiesa, be reikalo rūbų nebelyginu. Nėr tam laiko ir bijau, kad mažei ant galvos lygintuvas neužkristų.
Jau gal kokį šimtąjį kartą bėgu rinkti išmėtytų žaislų. Sumetu atgal į komodą rūbelius.
Serioža su Daša kiekvieną dieną grįžta namo pietų. Deja, su mažyle nelabai virtuvėje paeksperimentuosi, nors gaminti labai mėgstu! Tai viena iš saviraiškos dalių manyje. Juk, galų gale, viskas sukasi apie maistą. Kur bendravimas ten ir pilvui puota. Tai taip susiję. O kai verdi ar kepi, kiek daug turi pajausti, išjausti! Juk galvoji ne vien apie save, bet ir apie tuos, kuriems gamini, kuriuos myli! Geras valgis ne tik vienija, bet suteikia ir daug teigiamų emocijų, o, galiausiai, ir gerą sveikatą. Tai susisiję ir su improvizacija, t.y. su kūrybiškumu. Atrandu tamprias sąsajas tarp maisto gaminimo ir meniškumo.
Geras, pilnavertis maistas mums visiems labai svarbus. Valgom labai įvairų maistą. Vieną kartą savaitėje - būtinai žuvį! Naudoju ne daug prieskonių. Mano virtuvėje karaliauja druska, pipirai ir žolytės, kaip antai krapai ir petražolės.
Be galo smagu kasdien kartu pietauti. Tada ne tokie ilgi vakarai laukiant vyro. Čia Vokietijoj, mūsų kaime, ir darželis su pietų pertrauka! Tokia bendravimo kultūra. Orientavimasis į šeimą, į kartu buvimą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą