Taip, kaip užaugau aš, net negalėjau pasvajoti apie tokią patirtį. Pamenu, kad grįžusi iš pradinės mokyklos, nenusirengusi išeiginių rūbų čiuožiau nuo snieguoto kalno. Tada ilgokai stovėjau prie laiptinėje esančio karšto radijatoriaus. Bandžiau išdžiovinti rūbus, nes labai bijojau tėvų reakcijos. Aišku, tada sunkiau buvo skalbti ir daug rūbų neturėjom. Suprantu tuometinį tėvelių pyktį!
Čia Vokietijoj darželyje leidžia vaikams eksperimentuoti. Niekas nedraudžia, jei vaikas pakiša galvą po tekančiu vandeniu ar besismagindamas šoka į balą. Man iš karto baimė, kad peršlaps, susirgs... Argi mes norime, kad vaikas grįžtų nešvarus? Kai su juo kartu vaikštom, tik ir saugom, kad neišsiteptų... Bet kada gi daugiau patirti tokius potyrius, tokias linksmybes?
Grandydama visus tuos purvus nuo dukters kūno, paskui nuo rūbų ėmiau juoktis ir džiaugtis! Kokia nuostabi vaikystė! Sterili aplinka,net ir lauke!, užgožia vaiką! Jis negali patirti, kas teikia didelį džiaugsmą, blokuoja jo smalsumą ir teigiamą pasaulio pažinimą. Atsipalaidavau :))))
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą