Savo gyvenime artimai esu bendravusi su ne vienu neįgaliu žmogumi ir tai mane, kaip asmenį stiprina. Lenkiu galvą prieš tėvus, kurie turi neįgalius ar sunkiai sėrgančius vaikus; taip pat tuos, kurie renkasi neįgalumą turinčius partnerius. Tai stiprūs žmonės!
Neįgalieji, dalyvaujantys paraolimpiadoje, valingi žmonės!!! Pavyzdžiai nepasiduoti ir džiaugtis.
Filme dalivavęs aklasis iš Nigerijos, kuris laimėjo auksą ilgos distancijos bėgime sako, kad nemato, bet turi didelę gyvenimo viziją. Čia toks paradoksas, ar mes kurie matom turime tokią viziją?
Šio žmogaus aklumas įvyko netikėtai ir staiga. Jis sako, kad prarado visišką orientaciją, kur jis. Po to išgyveno gilią depresiją. Negalėjo suvokti, kad daugiau nebematys veidų, spalvų... Tikrai šiurpu! Bet po truputį suprato, kad yra daugiau, nei fizinės akys...
Už šio aklojo asmens ištekėjusi pasakojo, kad jos tėvai buvo prieš šią santuoką, bet ji juos įtikino kitu požiūriu. Moteris pateikia gilią įžvalgą, kad turėdama sveiką vyrą, nesi garantuota ramiu gyvenimu ar ramiu miegu. Kiek daug "normalių" porų neturi vienas kitam artumo ir yra svetimi, nutolę vienas nuo kito.
Dar viena mergina,būdama 22 susižeidė stuburą ir nebevaldė kojų. Ji nebenorėjo matyti aplinkinių, nes manė esanti nenormali ir vieniša visame pasaulyje, kol nesusitiko panašių į save, bet teikiančių gyvybingumą, nežiūrint neįgalumo. Ji tapo plaukimo čempionė.
Vyras, rankų dviratininkas (nežinau, kaip ši sporto šaka vadinasi) pasakojo, kad vaikystėj pasireiškė liga, kai nebesivysto kojos. Tad jis juda rankų pagalba. Pasiekia visas vežimėlio pagalba nepasiekiamas vietas. Turi irgi sveiką žmoną ir išreiškia savo vyriškumą savarankiškumu, nežiūrint neįgalumo.
Stiprybė, valia, padrąsinimas, pavyzdys!!! Esu sujaudinta...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą