Ruth Heil. Du in mir

Nuotrauka iš Amazon.de

Štai pirmoji mano vokiškai perskaityta knyga. Moteris dalinasi savo mintimis ir išgyvenimais dienoraštyje. Ruth Heil su vyru turi 10 vaikų ir dar vieną įvaikinę. Knygoje trumpai aprašomas dar dviejų vaikų persileidimas, būsenos ir mintys šia tema. Knygoje daug daug įkvėpimo motinystei ir šeimai. Autorės širdis dvelkia meile, pasiaukojimu, nenuilstamu noru vėl naujai gyvybei.

Žaviuosi šios moters motiniškumu, meile vaikams ir vyrui. Mama aprašo savo nuovargį, sunkumus, bet taip pat ir neišsenkantį norą vėl ir vėl turėti dar vieną mažylį. Motinos, kaip moters idealas irgi be proto gražiai atskleistas. Ji nuolat dėkinga už tai, kas ji ir ką ji turi. Įkvepia gyvenimo džiaugsmo ir dėkingumo!

Nepralenkia ir visuomenės požiūrio į daugiavaikius. Atkeliavus ketvirtam vaikui, daktaras pasiūlė darytis sterilizaciją. Ruth stipriai įsiskaudino ir jautėsi atstumtoji, nors nieko blogo nepadarė. Nežiūrtint to, ji toliau ėjo drąsiai savo motinystės keliu.

Aš skaitau ir galvoju, ar tai normalu :)? Suprantu, kad yra ypatingi žmonės, tikriausiai, tam sutverti, Atrodo, kad tai tokių žmonių pašaukimas, nes kitaip tikrai neįmanoma. Pažįstam ir mes vieną šeimą, kur yra jau trys mažamečiai berniukai ir moteris sako, kad tai visai ne daug ir tik pradžia :) Lieka tik stebėtis ir žavėtis.

Dar labai faina, kad knygos pabaigoje keletas jau suaugusių vaikų pasidalino savo išgyvenimais. Jie atskleidžia ir teigiamas, ir neigiamas daugiavaikės šeimos puses. Bet visi pripažįsta, kad nežiūrint neigiamų dalykų, gausi šeima daug išmoko: moko socialumo, atskirti savo norus ir tikrus poreikius, ir t.t.

Gaila, kad lietuvių kalba šia tema labai nedaug knygų. Esu skaičius dar vieną panašią - "Mano puodelis arbatos". Galvoju, vat imtų kokia mama ir išspausdintų savo motinystės dienoraštį :) Būtų nerealiai faina!!!