Ar jums taip būna, kad pradedat skaityti knygą ir jos nepabaigiat. Štai pas mane net kelios tokios susidėjo vienu metu! Nepasakyčiau, kad jos neįdomios, bet, kaip aš mėgstu sakyti, tikriausiai, tiesiog dabar laikas ne joms :)
Štai viena iš jų Nadeždos Milenkovič "Kaip lepinti savo vaiką". Knyga atskleidžia nusistovėjusius požiūrius apie vaiką. Pats parašymo stilius gan unikalus, bet nepadeda išspręsti problemos, tik ją atskleidžia. Gal ir faina paskaityt, kad atkreiptum į savo elgesį su vaiku. Tačiau, kažkaip trūko motyvacijos pabaigti.
Kita knyga Mika Waltari "Keturi saulėlydžiai". Romana tikrai įdomus, bet, kaip aš suprantu, man tiesiog sunkoka skaityti knygas, kurios užslėpto, neaiškaus turinio. Matyt, nesu filosofiška :) Radau nemažai minčių, kurios privertė apie daug ką susimąstyti, tačiau šiek tiek pavargau ir atidėjau į šalį, su viltimi sugrįžti :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą