Vakar su Edita ir Dovile lepinomės spektaklyje: "Ša, kalba mamos!". Ne kartą išsijuokiau iki ašarų. Daugelis vietų tiesiog kraštutiniškai persūdytos, bet tai žiūrovui atskleidžia realią situaciją: jog nėra viskas taip blogai, kaip dažnai jautiesi! Fantastiškai perteiktos realios ir, tikrai, visoms mamoms situacijos. Paliestos temos, kaip santykiai su vyru, ryšys ir bendravimas su vaikais bei mamos nevisavertiškumas, užimtumas, nuovargis ir t.t.
Labai patiko, kad beveik visą spektaklį eina paralelė tarp motinystės sunkumų ir jos vertingumo. Ne vieną kartą buvo iškelta mintis, kad netekties, pavojaus akimirkoje išryškėja tikrosios motinystės vertybės. Kad mama nors kartą išgyvenusi pavojų netekti vaiko, supranta, kad visi sunkumai nublanksta! Tai išties drąsinantis vaidinimas ir priverčiantis permąstyti savo požiūrį į gyvenimą bei padeda iš šalies su jumoru į daug ką pasižiūrėti :)
Štai kelios, mano akimis, spektaklį reziumuojančios mintys!
Anekdotas.
Po darbo vakare namo grįžta vyras. Pakraupsta nuo pamatyto vaizdo! Neįmanoma niekur net kojos padėti: žaislai išmėtyti, maistas išbarstytas, vanduo išlaistytas, vaikai purvini, šlapi, smirda... O žmona tiesiog sėdi ant kėdės.
- brangioji, kad čia atsitiko?! kas tai padarė?!
- na, aš tiesiog šiandien nieko nedariau!
Pabaigoje spektaklio viena iš personažių šią mintį išsako savo sutuoktiniui: mama man priminė, kad šios dienos turks visai neilgai, tad nutariau džiaugtis motinyste!
Ačiū, Serioža, už šią nuostabią dovaną!
Mamytės, ypač tos, kurios auginate vaikelius namuose, pasidovanokit šią super komediją!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą