Čia vieną dieną su Darja važiavome į svečius autobusu ir troleibusu. Aišku, mūsų mažiukė ne į vieną keleivį buvo nukreipusi savo mažą pirščiuką :) Ir toks jausmas, kad tai nemandagu. Seriožka sako, kad jam irgi nemalonu, kai į jį baksnojama pirštu. Bet ar tai ne mūsų prasimanimas? Juk, vaikas rodydamas pirštu, parodo, kad jis mąsto, atkreipia į kažką dėmesį. Kas čia blogo? Pasakyt tai jis negali!
Dar pamenu, kai namuose turėjau lėlę, kurią gavau dovanų, bet ji buvo pasodinta sekcijoje. Nebuvo galima su ja žaisti, nebent išskirtinais, ypatingais atvejais :) Kokia nesąmonė! :) Jos dabar net nėra... Kaip viskas laikina ir kaip dažnai mes pridarome visokių keistenybių :)
Čia šiaip prisiminiau!
Mūsų mergaičiukė mėgsta ne tik, kad atkišt pirštą, bet dar ir garsiai su nustebimu surikt: -Kas čia? Va tada tikrai jau nemaloniai pasijunta ir žmogus, į kurį atkištas piršas, ir aš, nes dar iš manęs ir atsakymo laukia :) be to ji taip užklausia, jeigu pamato rūkantį žmogų, per daug išsidabinusias, išsidažiusias merginas ir pan.
AtsakytiPanaikinti:) Na kažkaip reikia per daug nesureikšminti, ar ne? Suprantu, kad nejauku...
AtsakytiPanaikintiAuguste tai daro nuo 9 menesiu, atkisa pirsciuka ir klausia "kas cia?" Ir i zmones, ir i daiktus. Nieko blogo tame nematau, o kaip tik zaviuosi vaiko smalsumu, tad nuolat pasakoju, ka ji nori suzinoti :) Juk is to isaugs ir nebereikes baksnoti, nes gales pasakyti. O is vaikystes ir pati pamenu kiek kartu man sakydavo "nerodyk pirstu, negrazu". Kodel negrazu iki siol nesuprantu, juk siaip zmones nebaksnoja pirstu i kita :)
AtsakytiPanaikinti