Sergėjus stebisi, kad aš nieko nežinau apie savo senelius. Keista man pačiai :) Turiu tik vieną gyvą močiutę. Senelių iš vis neregėjau, nes gimiau žymiai vėliau, nei jie iškeliavo anapus. Beklausydama Seriogino istorijos apie savo artimuosius, supratau, kad noriu žinoti ir aš! Kiek daug dabar norėčiau paklausti mamos, kurios nebėra... Tad griebiau telefoną ir skambinau tėčiui. Jis kad nustebo, jog aš čia taip puoliau klausinėti :) Bet su didžiausiu malonumu apie viską papasakojo. Kaip įdomu! Atrodo, niekas mūsų nemokino, jog galiu klausinėti apie įvairius asmeniškus dalykus. Bet taip gera, kai gali dar labiau pažinti savo tėvus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą