Manipuliacija?

Vakar su Serioža diskutavom, ar protinga teigti, kad mažas vaikas, šiuo atveju mūsų dukra, yra manipuliatorius? Mat jau kelinta diena bandau ją paguldyti miegoti į lovytę ir ji pradeda pasikukčiodama verkti. Dėl to ir kilo mūsų ginčas / diskusija. Kaip elgtis? Standartinė situacija, bet ar yra standartinė išeitis? Leisti rėkti ir taip pripratinti? Ar palaukti momento, kai ji bus sąmoningesnė ir bandyti tartis? Nes dabar ji tikrai dar nemanipuliuoja. Nes manipuliacija - sąmoninga apgavystė. Kaip mano Seriožka sako, kodėl vaiką rykdyti, jei galima ir be to. Juk mes esame dėl Darjos, o ne ji dėl mūsų patogumo! Tikrai suprantu, kad reikia atrasti balansą visame kame. Šioje situacijoje irgi reikia išminties.
Turiu pripažinti, kad daugelį mano veiksmų stipriai įtakoja kitų nuomonė: "jau per ilgai žindai, gal pakaks", "jau ji didelė, paverks ir nustos", "nu ir išlepinai tu ją", "kaip pripratintai, taip ir yra" ir pan. Nepajaučiu, kaip pradedu paisyti ne dukros poreikių, o lyg bandau elgtis taip, kad pasiteisinti kitų akivaizdoje. Tada sustoju ir bandau apmąstyti, kas ramina širdį ir geriausia, mano supratimu, dukrai. Juk kiekvienas vaikas be galo skirtingas! Darjai labai reikia artumo ir nieko blogo nematau atsakyti į šį poreikį nuolat būnant arti, netgi miegant vienoje lovoje iki kol ji pradės sąmoningėti. Ačiū Serioginui, kuris stipiriai palaiko mane ir yra už švelnumą ir besąlygišką meilę!
Išties galima ištreniruoti kiekvieną vaiką, tačiau dažniausiai treniruotės vyksta tėvų patogumui ir jų naudai. Aš kažkaip negaliu palikti rėkiančios dukros ir išeiti iš kambario. Išbandžiau šį variantą, bet daugiau nenoriu.
Ech, tikrai taip norėčiau žinoti konkrečius atsakymus, ar sprendimus kiekvienai situacijai :) Deja, dažnai turiu remtis savo nuojauta, nežinodama kaip viskas klostytis toliau.