Dažnai girdžiu ir matau, kaip vaikui užsigavus, mama apsimeta, kad nekreipia dėmesio. Arba sako, nieko nieko, jei nekreipsiu dėmesio, viskas greičiau praeis, nors vaikutis verkia. Kartais neaišku dėl ko verkia. Gal tik dėl noro gauti dėmesį, o gal išsigando, ar išties užsigavo? Aš tai visada reaguoju, jei matau, kad jai to reikia, ar tikisi iš manęs. Kitaip neįsivaizduoju :) Nors dažnai pamatai, kad pargriuvęs, ar šiek tiek užsigavęs vaikas stebi tavo reakciją ir atitinkamai reaguoja. Netgi tokiais atvejais, aš nieko blogo nematau, kai pamatęs tėvų pilnas užuojautos akis, vaikas pasinaudoja proga būti apkabinamas, priglaustas :)...
Man atrodo, kad paguoda nėra blogai. Aš labai norėčiau, kad dukra visada, netgi, kai užaugs, mielai ateitų pas mane pasiguosti. O guostis juk eini pas tą, iš kurio susilauksi švelnumo, supratimo, prisilietimo... Kai pasiguodi ir esi priimtas, jautiesi visai kitaip. Vaikams irgi nežmoniškai greit dingsta skausmas papūtus, ar pabučiavus :))) Nesutinku, kad reikia nekreipti dėmesio į vaikų užsigavimus, nors jie būna ir labai dažni bei mums atrodantys nereikšmingi!
Bandoma daryti skirtumus tarp berniuko ir mergaitės. Berniukus norima užgrūdinti :) Kažkaip atrodo, kad tie grūdinimai dažnai padaro juos nejautriais, ar taip nemanot? Juk mažiukams, nesvarbu kokios lyties, reikia tiek pat ir meilės, ir prisilietimo...
Negailėkim paguodos, tada vaikai mažiau manipuliuos; bėgs pas jus, o ne laikys savyje skausmą (kad ir mūsų akyse menką)! Bent jau man taip atrodo :)
Guosti reikia taip pat mergyte ir berniuka, nes lytis cia ne prie ko. O del guodimo, kai neuzsigauna, tai nepritariu, nes vaikas pamates, kad kiti issigando, puola i asaras, netgi pats issigasta kitu reakcijos, tad pati tikrai stengiuosi juoktis maziukei nukritus ir matau,kad ji pati juokiasi,arba tiesiog nukreiptio demesi o jei uzsigavo rimtai, tai labai stipriai guodziu. Tiesiog yra dalyku is kuriu ir pats vaikas turi mokytis pasijuokti ir nekreipti i juos demesio ir nemanau, kad cia susije su manipuliacija ar demesio stoka.
AtsakytiPanaikintiSutinku, Aukse, kad kiekviena situacija kitokia. Ir tikrai galima juoktis tada, kada galima :) Fainas komentaras!
AtsakytiPanaikintiVisada yra dvi medalio pusės ir reikia labai daug išminties, kad surastum tą vidurį. Neguosdama gal ugdai nejautrumą, o visais atvejais guosdama - savigailą, nesavarankiškumą. Be to, dar po kurio laiko pastebėsi, kaip vaikai sugeba manipuliuoti tėvais :) Aš vis užjausdavau Šarūną, kad jis pavargo ir panešdavau. Tai dabar ryte išlipęs iš lovos graudžiausiai kabinasi į kojas, kelia rankas ir skundžiasi, kad pavargęs :))) Nors net tai matydama, aš esu už tai, kad geriau "lyšną" kartą paguosti nei atvirkščiai.
AtsakytiPanaikintiAha, suprantu, Eglut, apie ką tu :) Esi teisi. Tikrai, kaip sunku atrasti tą vidurį! Taip norisi padaryti visą ką geriausia gali dėl savo vaiko: nei per daug, nei per mažai. Bet tikriausia tai neįmanoma :)
AtsakytiPanaikinti