3 metų skirtumas tarp vaikų

Kadangi dabar būnu su dviem vaikais, tai stebiu fantastiškus dalykus! Jokūbui 4 metai, o mūsiškiai vieneri - atrodo, tobulas tarpas. Nei per didelis, nei per mažas. Ir man taip lengva! Jokūbas vis pasaugoja mažiukę, mokosi atsakomybės, pažaidžia su ja. Darja noriai su Jokūbu draugauja.
Aišku, suprantu, kad jei būtų tikras brolis ir sesuo, atsirastu daugiau konfliktų. Tą ir dabar galiu matyti. Kai Jokūbas prisiglaudžia (jis irgi iš vaikų, kuriam reikia artumo), Darja pradeda pykti, netgi su gestais parodo, kad jai tai nepatinka :) Taip pat reikalauja žaislų, kuriuos turi Jokūbas. Čia mokinuosi sukurti vyresniam erdvę, kad nebūtų šokama pagal mažosios dūdelę. Patariu jam su pasiimtu žaislu užlipti prie stalo, ar nusinešti kur nors kitur, kad Daška nepaimtu. Paprašau ir pasidalinti. Kadangi yra draugai, tai noriai dalinasi.
Atrodo, tai amžius, kai vaikai dar gali žaisti kartu, bet taip pat vyresnysis yra saugantis bei mokantis mažiukę. Nereali pagalba man! Atrodo sunkiau su dviem, nes reikia daugiau energijos, tačiau emociškai žymiai lengviau. Susižavėjau :) Kai Darja viena, ji išsiurbia mane! Pamenu, kai ne viena mama dalinosi, kad su vienu vaiku emociškai žymai sunkiau, nei su keliais. Dabar tai suprantu!

Čia iš pokalbio su Jokūbu. Kalbame apie jo būsimą žmoną.
Sakau, gal Darja bus Tavo žmona. Jis sako: "Nu ne, ji per maža. Bus mano vaikas, nes aš turėsiu kitą žmoną. Na, nebent Daška greičiausiai už visas žmonas užaugs." :))