Mamos ir tėčio skirtingumas

Negaliu atsistebėt, kaip mes su Sergėjum dažnai skirtingai mąstom, kas liečia dukrą. Neretai dėl to konfliktuojam :) Bet mes gražiai! Daug galėčiau vardinti situacijų, kuriose elgiamės, ar išreiškiame skirtingą požiūrį. Štai keletas iš jų. Kas liečia dukros saugumą, dažniausiai, aš reaguoju žaibiškai ir nelaukiu, kol kas atsitiks. Gal ir neatsitiks, kaip sako mano vyras, bet aš net nenoriu laukti "gal". O Serioginas, pvz., žiūri į persisvėrusią dukrą ir sako man, kad jis viską mato. Aišku, jis šalia, bet aš net negaliu žiūrėti, kaip jis leidžia jai būti ant ribos. Čia kaskart ginčijamės, kas gi ta riba :) Jo manymu, aš tiesiog perdedu.
Arba, vakar visi ėjom pasivaikščiot per lietų :) Ne toks jau ir stiprus tas lietus buvo, bet žmonės vaikščiojo su skėčiais, o mes jų neturėjom. Aš buvau prieš šį pasivaikščiojimą, nes sakiau, kad vaikai sušlaps ir susirgs. O mylimukas tiesiog mus įtikino, kad reikia pasivaikščioti :)! Ir buvo labai faina! Jei ne jis, nebūtume nei mes, nei vaikai patyrę tokio malonumo!
Serioginas nešiojo Alanėlį, kuris žymiai sunkesnis, nei mūsų mažiukė. Stebėjau, kaip daugelyje vietų jis elgėsi rizikingai (mano akimis). Belmonte nunešė jį iš viršaus pažiūrėti krioklių. Negalėjau žiūrėti į šią sceną. Buvo baisu, bet mačiau kiek Alanui laimės :)
Man patinka, kad mes tokie skirtingi! Vaikui labai gerai, nes būdamas tik su manim, jis gali tapti perdėtai atsargus, daug ko neišbandyti, nepatirti. Tėtis palieka vietos rizikai ir yra atsipalaidavęs daugeliu klausimu, priešingai nei aš :) Sergėjus padeda man suprasti, kad turiu leisti dukrai daugiau! Sunkoka, bet tai išmintingiau, nei neleisti, nes mano manymu, gali kažkas atsitikti.