Pavyzdžiai

Užvakar dalinausi su Sergėjum apie tai, jog kaip daug priklauso nuo to, pro kokius akinius į viską žvelgi. Tokias mintis inspiravo apsilankymas pas buvusią grupiokę (iš Šiaulių universiteto laikų). Jie su vyru augina sūnų. Jam greit sueis du metukai. Tai tas pasiučiausias amžius, kai vaikas viską griebia, viskas įdomu.
Pastaruoju metu bendravau kaip tik su tėvais, auginančiais būtent tokio amžiaus vaikus (1-2 m.). Įdomu stebėti ir klausytis, kaip jie į tą vaikelį reaguoja, ką kalba. Nekalbėsiu apie blogus pvz. :), bet paminėsiu gerus, kurie drąsina ir įkvepia.
Tad klausiu Jelenos ir jos vyro, koks laikotarpis buvo sunkiausias - šis, ar praeitas. Jie sako, kad nebuvo sunku, tik ta nežinomybė auginant pirmą vaikelį kankino. O šiaip, pasak juos, vaikas neša džiaugsmą! Vat! Taip gera matyti jų bendravimą su juo - ribų nustatymą, žmogišką susitarimą, meilės rodymą.
Panašų bendravimą turi ir mūsų kaimynai su savo sūneliu. Niekada ant jo nerėkia,ar nerodo nepsitenkinimo, bet kantriai paaiškina ir su meile atsako jam.
Labai mane įkvepia tokie pavyzdžiai!