Čia istorija iš archyvinio studentiško gyvenimo. Ko tik su tais studentais nepatiri :)
Viena studenčiokė paprašė mūsų su Sergėjum padėti parsivežti daiktus į nuomojamą butą. Buvo keista tai, kad ji nežinojo adreso ir vadovavosi tik atmintimi. Namą radom. Liko atpažinti butą :) Ji eina prie durų ir garsiai mąsto: "Esu neužtikrinta, kad tos durys, bet labai panašios." Kiša raktą ir iš vidaus kraupiai išsigandęs balsas: "Kas čia? Ko jums reikia?" Ten viena gyvenanti moteriškė vos negavo infarkto, nes pamanė, kad banditai atėjo. Na, tai juk suprantama. Serioginas tai iš vis buvo pakraupęs su tokiom paieškom. Dar pabandėm keletą durų, su panašiais išgyvenimais, kol pagaliau atsekėm tikrąsias. Serioginui net nemalonu tai prisiminti, o man labai juokinga :)) Negerai taip žmones gąsdint, bet ką padarysi, jei taip nutiko?
Ar ne paprasčiau būtų pirmiausia paskambinti į butą, o tik po to, kai neatidaro, bandyti rakinti? :-)
AtsakytiPanaikintiaha, ir aš taip manau...
AtsakytiPanaikintiTai po to pirmojo nuotykio taip ir darėm :) Nesitikėjom, kad čia bus ne tos durys :))) Bet irgi be ryšio! Paskambinam, ir pamatom, kad vis tik nes tos, nes atidaro svetimas žmogus ir sakom, kad atsiprašom, ar nežinot, kur čia nuomoja tokia moteriškė butą :)))
AtsakytiPanaikinti