Gyvenam...

Smurtas darželyje

2012-01-20T10:38:00.000+01:00

Iš vienos pusės vis neatsistebiu ir esu pakraupusi, kas vyksta Lietuvos vaikų darželiuose. Iš kitos pusės, vis mąstau, kad su Lietuvos darželių sistema, tik to ir galima tikėtis. Ten palankios sąlygos skriausti vaikus. Viena auklėtoja su krūvą vaikų. Ji gali su jais daryti ką tik nori, ypač su dar nekalbančiais mažuliukais. Čia Vokietijoj pati darželio direktorė nuolat būna su vaikais. Visus administracinius dalykus atlieka jų būryje: ir skambina, ir rašo. Keturios auklėtojos (įskaitant direktorę) nuolat sukasi kartu. Tėveliai atviri pasilikti su savo vaiku bendroje veikloje. Taip vyresnėliai pastoviai bendrauja su mažėliais. Kad ir kaip norėtum ką nors nuskriasuti, visada būsi pastebėtas. Visai kita sistema, palankesnė vaikui. Dabar suvokiu, kad niekad nenorėčiau vesti vaiko vienos auklėtojos priežiūrai. Tai labai labai nepatikima ir nesaugu. Visi juk esam žmonės ir turim savo pagrindą nepasitikėti,, ar ne?

Trapumas

2012-01-17T22:25:00.002+01:00

Kai labai nori skaityti, tai ir gauni :) Šią knygą gavau Naujametinę naktį! Ačiū, Andželika!!!
Jodi Picoult "Trapumas" pateikia tikrus faktus apie pagrindinės herojės ligą, realų teismo procesą bei informaciją apie įvaikinimą. Tad daug sužinojau apie, man jau ne vieną kartą girdėtą, nebaigtinę osteogenezę.
Realybė, skausmas, santykiai... Kūrinyje nuolat einantis klausimas: ar neįgalus žmogus vertas gyventi? Daug peno pamąstymams apie naįgalaus vaiko nėštumo nutraukimą bei apskritai buvimą su žmogum, kuris kenčia.

Daša persikraustė į savo kambarį!

2012-01-14T11:38:00.001+01:00

Prieš gimstant dukrai, turėjau noro ją guldyti atskirai, šalia esančioje lovytėje. Tačiau po gimdymo man tap skaudėjo nugarą, kad negalėjau jos kilnoti. Tad Daša gan ilgai miegojo su mumis vienoje lovoje. Ir pasakysiu jums, kad tai vienas didžiausių malonumų mano gyvenime :) Kai ji ėmė augti, pradėjo spardytis. Nelabai išsimiegodavom kartu. Baigus žindyti, t.y. kai Darkai buvo 18 mėn., dukrą pripratinom miegoti šalia stovinčioje lovytėje su grotomis. Aišku, ji pas mus atslinkdavo per tarpą, bet ją vėl perkeldavau ir visi kartu vartydavomės tik rytais.
Atvykus į Vokietiją, atsirado galimybė dukrai miegoti suaugusųjų lovoje, bet mūsų kambaryje. Daša tai priėmė, kaip privilegiją :) Jos lova gi!!! Apstačiau kėdėmis ir apkaišiojau pagalvėmis, kad ji neiškristų ir ji sėkmingai ten miegodavo.
Išvažiavus mano sesei (po šventinio vizito), kuri miegojo atskirame kambarėlyje, Daša vis nueidavo prie tos lovos ir prisimindavo, kad čia miegojo Rasa. Serioža vis išreiškia, kad tas kambarys jam pats jaukiausias. Mat iki mums atvažiuojant, jis jame gyveno. Vyrui besidalinant savo jausmais, ėmiau ir labai spontaniškai, nieko rimto negalvodama, paklausiau Dašos: "Daš, gal norėtum, kad tai būtų Tavo kambarys? Galėtum čia miegoti." Serioža patvirtino mano pasiūlymą. Mūsų nuostabai, Darka taip teigiamai sureagavo, kad mes net pasimetėm. Galvojau, kad persigalvos, bet iki pat vakaro mažiukė man primindavo: "Mama, kada paklosi man lovą?" Tai ėmiau ir paklojau, kartu pernešėm visus rūbus į jos kamabry esančią spintą, žaislus ir t.t. Užrašėm ant durų, kad tai Dašos kambarys. Žodžiu, sureikšminau šį įvykį, džiaugdamasi ir sureikšmindama, kad Daša jau didelė ir jai jau trys metai :)
Man neįtikėtina, kad taip buvo lengva! Vis su Serioža pasikalbėdavom, kad vaikas viename kambaryje labai varžo ir įtempia. Nekalbu net apie seksualinį gyvenimą, kuris labai svarbus porai, bet be to, asmeniškai, nuolat budžiu, jei ji pasikrutina; stebiu ar nenusiklojo ir pan. Nėra normalaus poilsio.

Tad pirmąją savarankišką naktį savo kambaryje Darja išmiegojo visą naktį ir net ilgiau ryte, nei paprastai. Juokiausi, kad mes su Serioža negalėjom atsipalaiduoti. Aš nuolat eidavau tikrinti, o jis prabusdavo ir klausydavosi, ar viskas gerai :))) Vaikas auga ir tai graudina širdį! Taip gera, kai ji šalia; kai gali viską prakontroliuoti, stebėti... Bet iš kitos pusės, taip smagu, kai taip lengvai, sulaukus tinkamo momento, vaikas pats apsisprendžia būti savarankišku. Džiaugiamės!!!

Winterlingen darželis I

2012-01-08T14:13:00.001+01:00

Prieš pradedant lankyti darželį, buvom pakviesti susipažinti su aplinka ir ten dirbančia komanda. Jau nuo rytojaus su dukra keliausime į vokišką daržą!
Čia reikalingi tokie dokumentai:
- Prašymas priimti į darželį, kuriame surašyti visi banko duomenys, kad tiesioginiu debetu būtų kas mėnesį pervedamas mokestis. Beje, čia visos ilgalaikės paslaugos mokamos tik tiesioginio diabeto būdu. O kainos suskirstytos į keturias kategorijas, priklausomai nuo vaikų skaičiaus šeimoje. Pvz., už keturis vaikus šeimoje, už darželį mokėsite mažiau nei už vieną :) Taip pat ši suma pastovi, nesvarbu, ar sirgsite, ar neatesite dar dėl kažkokių priežasčių.
- Spec.darželio parengta forma, kurią užpildo gydytojas. Joje žymimos persirgtos vaikiškos ligos, skiepai ir pažymimos kažkokios ligos, apie kurias reikia žinoti.
- Anketa, kurioje tėvų vardai ir specialybės bei kontaktai.
- Ir forma, kokie asmenys gali pasiimti vaiką iš darželio.

Kaip gi atrodo tas darželis?
Tik įėjus į vieno aukšto patalpą, prieš akis stovi įspūdinai sukabinti guminiai. Šalia ant sienos stendas, kuriame su nuotraukomis sukabintos darbuotojos su vardais ir pareigomis. Taip pat reikiama informacija apie atostogų laiką bei kt.
Grupėse dirba po dvi auklėtojas 15 - 20 vaikų.
Šiek tiek toliau, šalia praėjimo, visai nedideliame plote koliudoriuje, įrenkta erdvė aktyviems žaidimams bei sportui. Ten stovi suoliukai, supuotis, karstytis ir pan.
Tada erdvė dalinasi į dvi dalis - į dešinę ir į kairę, t.y. į dvi esančias grupes (jaunėlių ir vyresnėlių). Prieš akis stovi paprasčiausios kabyklos su suoliukais. Ten vaikai pasikabina rūbus. Toliau seka mini virtuvėlė, kur vaikai valgo savo atsineštą maistą ir pačiam gale įrengti po trys tualetus mažiukams su mažais klozetais ir didžiukams su normaliais. Ten taip pat stovi po dvi kriaukles ir daug daug, kiekvieno vaiko dantų šepetėliai su puodeliais :)

Grupės įrengtos paprastai, bet labai kūrybiškai. Kaip Lietuvoje, erdvė suskirstyta į veiklos centrus: laisvi, lavinamieji žaidimai ant kilimo, didelė kmygelių kolekcija su staliukais ir kėdutėm prisėsti, meninis kampelis su dideliu stalu ir kėdutėmis. Daug pritraukiančių ir dominančių žaislų. Darja nenorėjo eiti namo :)
Pastebėjau, kad grupėse durys neuždaromos. Vyresnėliai visada gali susitikti su jaunesnėliais. Dvelkia laisve ir šiluma.

Keista ir sakyčiau nepatogi tvarka. Darbas prasideda nuo 8 val. iki 16 val. Kas nori, sumokėję 10 % papildomą mokestį nuo mokamos sumos, gali ateiti nuo 7.30 val. iki 16.30 val. Bet nuo 12 val. iki 13.30 val. yra p e r t r a u k a. Tuo metu visi vaikai vaížiuoja namo valgyti ir vėl grįžta :), kad man labai labai keista. Kas gali būti nepatogiau? Tad dauguma mamų nedirba arba turi pagalbą: auklę, senelius. Jei esi dirbanti, labai daug streso. Turi tinkamai susiplanuoti savo dieną, kad viską suspėtum. Tad Lietuvoj labai patogi sistema. Nors mąstau, kad patogi, tai patogi, o čia akcentuojamas bendravimas. Vaikai per pietus susitinka su šeima!
Beje, pietų irgi niekas nemiega, nors poilsio erdvėje gali bet kada nusnausti. Sako, kad vaikai pratinami prie mokyklinio režimo. Tad mes su Daša jau nebemiegam pietų, bet einam žymiai anksčiau vakare miegoti. Derinamės :)

Dar kas labai įdomu, kad iki šių metų darželiai buvo evangeliškos bažnyčios valdžioje. Nuo š.m. jam vadovauti ėmė Winterlingen bendruomenė. Pasiketimai. Iš mamyčių gridžiu, kad vyrauja įvairios nuotaikos dėl to. Bus matyt. Kadangi aš neturėsiu su kuo palyginti, būsiu laiminga stebėti tai, kame dalyvausim.

Vat pradžiai tiek įspūdžių. Bus daugiau!!!

Šašlykas orkaitėje ir marinuoti svogūnai

2012-01-06T22:00:00.001+01:00

Abu su Serioža padarėm išvadą, kad tai patys skaniausi šašlykai gaminti orkaitėje. Beje, sukurti mano vyro, remiantis keliais šaltiniais :) Juos gaminomės per Naujuosius ir dabar, kai sesuo ruošiasi rytoj išvykti. Šventė, tikra šventė!!!

Apie 1.30 kg sprandinės (keturiems asmenims);
3 dideli svogūnai;
1,5 litro 3,5 % riebumo kefyro;
apie 3 šaukštus druskytės ir 1 šaukštą stambaus malimo pipirų;
medinių pagaliukų;
folijos.

Sprandinę supjaustykite šašlykiškai :), t.y. stambesniais gabalais, svogūną - žiedais.
Į didelį indą sluoksniuokite mėsą su svogūnais.
Užpilkite kefyrą, kad viską padengtų.
Marinuokite apie parą.
Prieš kepant, maždaug prieš 30 min. įdėkite druskos ir pipirų. Gerai išmaišykite.
Įkaitinkite orkaitę iki 220 laipsn., programą kepimu iš viršaus.
Par šį laiką užmaukite šašlykus ant medinių pagaliukų ir dėkite ant grotelių, po kurių apačioje skarda paklota folija.
Kepkite apie valandą vidurinėje lentynėlėje. Vidury proceso apverskite ir ant viršaus sudėkite svogūnus.
Iškeptus šašlykus dėkite į puodą ir palaikykite apie 10 min. Tai suteiks mėsytei minkštumo.

Marinuoti svogūnai
Vienas didelis svogūnas supjaustytas griežinėliais;
šauštelis alyvuogių aliejaus;
vienos citrinos sulčių.
Pamarinuokite kelias valandas ir skanaus!
Tobulai tiko prie šio patiekalo!

Kai norisi šašlyko, bet nėra šašlikinės, tobulas receptas :)

Vizitas pas vokiečių gydytoją

2012-01-04T22:12:00.001+01:00

Nuotr. iš čia

Kadangi mūsų mažoji ruošiasi į darželį, čia irgi prieš tai ptivaloma nueiti pas gydytoją. Mus palydėjo mūsų namo šeimininkė (ji mūsų angelas!). Rosa kalba tik vokiškai, bet aš jau ją suprantu geriau, nei pradžioj, tik atvykus į Vokietiją.

Mus pasitiko malonios moterys baltais chalatais. Kadangi Dasha beveik nesirgusi, neturėdama jokios neigiamos nuostatos, drąsiai klausia: "Kur yra daktaras?", "Mama, ką ten tetos daro?"... Padavėm draudimo kortelę, kurią turi kiekvienas dirbantis asmuo, tik skiriasi draudimo klasės. Šią kortelę įkiša į kažkokį aparatą ir mato visus duomenis.

Ponas daktaras jau brandaus amžiaus, bet toks šiltas ir malonus, kad Daša visiškai lengvai jam pasiduoda: klauso širdelę, žiūri akytes, ausytes, spaudo pilvuką, lanksto kojytes, svoris, ūgis... Išvada: tobula!!! Beje, išrašė D vitamino tabletėmis nemokamai :)

Paprašyta, išvardinau visus buvusius skiepus Lietuvoj. Nepagalvojau pasiimti skiepų paso, o reikėjo. Tad dar Daša gavo skiepą nuo raudoniukės. Taip vaikas apsiverkė :( Kaip paguodą gavo čiulpinuką ir pliušinį liūtuką. Iš tos nuostabos užmiršo skriaudą! Labai malonu patirti žmogiškumą ir, aišku, norėsis ten grįžti!!!

Į rankas gavome asmens medicinos kortelę, su kuria gali eiti kur tik nori, svarbu ją turėti su savimi. Tai irgi visai skirtinga nuo mūsų Lietuvoje sistemos.
Kaip suprantu, čia nėra tokios, kaip polikninikos. Kiekvienas daktaras dirba savo išnuomotoje patalpoje ar net namuose. Gal didesniuose miestuose yra bendri namai, kaip pas mus polikninika, kur rasi visus reikiamus specialistus. Bet kiekvienas iš jų pinigus gauna nuo apsilankymų asmeniškai pas juos. Tad tikriausiai, dėl to jie tokie malonūs malonūs :)

Maloni patirtis!!!

Vokiečių kalba

2012-01-04T21:00:00.000+01:00

Na, po keturių buvimo mėnesių čia Vokietijoj, galiu pasigirti, kad pradėjau suprasti, ką žmonės man kalba :) Pati bandau kalbėti, bet labai labai mažai. Taip šabloniškai, iškaltai... Tiesa, mano mokymasis kalbos daugiau praktinis. Pastebėjau, kad greičiau prisimenu, jei to reikia praktikoje. Išvada, kad reikia daugiau praktikuotis.
Serioža pavaro jau normaliai. Susišneka, kur reikia!!! Pavyzdžiu jam jo proto :) Na, nieko, vis tiek einam į priekį.

O mūsų mažoji užvakar bepusryčiaudama pareiškė: "Mama, lecker". "Ką?", - sakau. Ji: "Mama, nu skanu!". Net išsižiojau!!! Atrodo, kad ji klauso klauso ir vieną dieną, kai dės kalbos :))

Naujieji Memmingem

2012-01-03T21:53:00.003+01:00

Nuotr.iš wikipedijos

Naujuosius sutikom Memmingem pas buvusį Lietuvoje Seriožos kolegą, kuris ten gyvena. Memmingem irgi labai labai nuostabaus grožio miestelis: upės kanalai, architektūra, gatvelės ir pan. Nors Naujųjų išvakarėse ėmė lyti, mes vis tiek šauniai prasivaikščiojom.

Darja vėl krykštavo sutikusi katinėlį. Šį kartą ne pilką, o ryžą :) Negaliu atsistebėti, kiek daug džiaugsmo teikia šis gyvūnas!
Turim abu su Serioža pripažinti, kad katinas suteikia namams jaukumo ir gyvumo. Serioža sako, kad katinas, kaip moteris, teikianti grožį :)))

Prisigaminom baltos, silkių, tuno mišrainių ir žiūrėjom rusišką TV. Visai artima namams :) Žiaumodami ir besišnekučiuodami bent kelis kartus spoksojom "Ирония судьбы" Super duper :)))

Išvažiuojant Serioža aktyviai valė mašiną nuo sniego. Taip buvo balta balta. O grįžom, kaip tikrai po kažkokio lūžio - iš seno, į naują. Sniego nei pėdsako :) Tad dar kartą linkiu, kad tas naujumas, gyvybė cirkuliuotų kiekviename iš mūsų - su Naujais jus!!!

Dar vieni metai!!!

2011-12-29T08:50:00.001+01:00

Ntr. iš garsas.lt

Tiesą pasakysiu, retokai esu sąmoningai dėkinga už laiką, kurį gyvenu. Priimu tai natūraliai, tiesiog nesusimąstydama. Bet ateina tokios dienos metuose, kada sustoji ir pirisimeni, apmąstai, dėkoji, džiaugiesi. Tikriausiai, tam ir yra tam tikros šventės, kad sustabdyti žmogų. Net Dekaloge vienas iš įsakymų yra švęsti sekmadienius, kaip poilsio dieną. Neblogai, ar ne :)? Izaijo knygoje rašo, kad "Metus leiskite po metų, vieną po kitos šventes švęskite."

Tikrai suprantu jausmus, kai norime švęsti, bet dėl tam tikrų aplinkybių nepavyksta. Pvz., susrega vaikai arba vietoj ramybės, kurios norėtųsi, didelis šurmulys aplinkui... Taip dažnai įvyksta, kai turime vaikus. Čia vieta, kai mūsų lūkesčiai per dideli ir nesusitinka su realybe. Tad labai mokausi per daug neprisikelti tikslų, o mėgautis mažais, realiais dalykais; tuo, ką turiu. K o ir J U M S linkiu!!!

Mūsų šeimoj jau tapo tradicija prieš Naujuosius susėsti ir surašyti siekinius, tikslus, norus ir šiaip svajones. Taip pat atsiversti praeitų metų užrašus ir dėkoti TAM, kurio valioje tie dalykai. Taip gera!!! Labai labai paprasta ir prasminga. S U NAUJAISIAIS J U S!!!

Klaida banke

2011-12-27T22:18:00.001+01:00

Pas mus svečiuojasi mano jauniausia sesuo Rasa. Seriožos vokiečių mokytoja pakvietė tiesiog pasivaikščioti po Ebingen Albstadt. Mielai sutikom! Tą dien lijo ir mes ieškojom, kur pasikeisti švediškus pinigus (šiuo metu Rasa gyvena Švedijoje). Praėjome bent kelis bankus, nes niekas nekeitė švediškų kronų į eurus :) Pagaliau radome banką, kuriame maloniai aptarnavo. Įsivaizduojat, banko darbuotoja prie 100 prirašė dar vieną 0 !!!! Duoda Rasai pinigus bent kelis kartus perskaičiuodama, nes suma gavosi nemaža :))) Rasa žiūri ir po kiek laiko sako: "It's too much for me" :))))) Sąžiningas žmogus lieka sažiningu. Pasisekė tai moteriai!!! Ilgai negalėjom atsipeikėti, kad taip gali būti. Juokavom, kad už tokią sumelę pasilepintum tikrai neblogai. Vat būna ir taip :)))

Kalėdų paprastumas!!!

2011-12-26T11:00:00.000+01:00

Gyva prakartėlė Bernardinuose

Antrą Kalėdų dieną sveikinu J u s su šia nuostabia švente!!!

Mane labiausiai žavi Kalėdų esmės paprastumas. Išganytojas gimė tvarte, nes JAM nebuvo vietos užeigoje. Kūčių vakarą Seriožos kolega nuvežė mus į karvių fermą :) Nerealiai, ar ne? Tas kvapas, karvių žvilgsniai, sklindantys įvairiausi gyvulių garsai, šlamesys... Gimdyti tokioje aplinkoje, įsivaizduojate? Aš nelabai :) O mes Kalėdų dieną paprastai apsikarstome blizgučiais ir kitais jaukiais dalykėliais, kurie, man atrodo, užgožia pagrindinę Kalėdų žinią. Kristus atėjo paprastu būdų, pas paprastus žmones, kuriems tiesiog reikia tai priimti. Bet paprastumas dažniausiai būna sudėtingas. Būti paprastu, dažnai reiškia būti nuolankiu, atviru, nuoširdžiu. Aš kiekvienam iš jūsų to linkiu!!! Paprastume žydi santykiai ir širdys...

Micky Maus Wunderhaus

2011-12-21T21:44:00.001+01:00

Kartu su dukrą kalbą mokausi ir aš. Vienas iš maloniausių mokymosi būdų, tai vaikiški filmukai. Tam tikru laiku žiūrime TV. Renku filmukus ar laidas sau, kuriose aiškiai galiu girdėti kalbą. Tad "Micky Maus Wunderhaus" atradimas!!! Šis filmukas gali tapti puikia metodine priemone mokyti ikimokyklinukus kalbos. Jame nuolat sprendžiamos pažinimo, socialinės ir kūrybinės problemos, naudojant pagrindinius įgūdžius, pavyzdžiui, nustatant formas, parenkant ir įvardinant daiktus, ar suskaičiuojant iki dešimt.

Pupelės

2011-12-19T22:39:00.000+01:00

Net negaliu prisiminti, ar kada viriau pupas :) Bet vat šį kartą prie pagrindinio maisto išviriau ir pakepiau pupų. Skanu ir tinka Kūčių stalui!

Reikės:
1,5 stiklinės pupų išmirkytų per naktį;
4-5 pomidorų;
1 svogūno;
žolelių, druskos, pipirų;
alyvuogių aliejaus.

Pupas virkite pasūdytame vandenyje apie valandą. Per tą laiką ramiai nuplikykite, nulupkite ir kvadratėliais supjaustykite pomidorą, smulkiai svogūną.
Ant alyviuogių aliejaus pakepkite svogūną, kol šiek tiek pagels. Dėkite pomidorą, prieskonius ir šiek tiek, apie 5 min. pakepkite.
Įkaitinkite orkaitę (200 laipsnių). Į kepimo indą dėkite išvirtas pupas, ant viršaus keptuvės turinį. Gerai išmaišykite, dar šiek tiek apipilkite alyvuogių aliejumi ir kepkite apie pusvalandį.

Wikipedijoj rašo, kad pupose yra daug amino rūgščių, angliavandenių, baltymų, kurie labai gerai pasisavinami, fermentų, daug fosforo ir proteino, vitaminų A, B, C. Girdėjau, kad siūlomas pupas valgyti tiems, kurie nevalgo mėsos. Vertinga ir skanu!

Vaikų imunitetas ir ligos

2011-12-14T22:35:00.000+01:00

Kai direktoriavau "Mamų menėje", labai sąžiningai stengėmės, kad sergantys vaikai nesilankytų. Realiai praktikoje supratau, kad visiškai išvengti snargliuoto, ar kostinčio vaiko naįmanoma! Būdavo momentų, kai visi būdavo snargliuoti :) Na ir ką? Vieniems tai siaubas, ne vaikai dažnai ar nuolat serga, kitiems nieko baisaus. Bet daugumai tai didžiausių, gal ir skaudžiausių diskusijų šaltinis.
Kiek skaitinėjau leituvišką nuomonę, tai visi sako, kad geriau vaiką į kolektyvą išleisti po 4,5 metų. Mat iki penkerių susiformuoja imunitetas: zebra.lt, sveikatossodas.lt. Bet ar tai įmanoma ir ar tiesa, kad nesergant stipriname įmunitetą???
O įdomybė ta, kad čia Vokietijoj į vaikučio snargliukus ir kosuliuką žiūrima labai paprastai. Atseit vaikas turi stiprinti įmunitetą ateičiai. Kur mes dabar besilankytume su Daša, aplinkuj sergantys vaikai. Na, tikriausiai, be temperatūros, bet atrodantys grėsmingai :) Beje, darželiuose irgi leidžiama lankytis, jei nėra temperatūros. Vat Austėja irgi dalinasi apie užsieniečių mąstymą šia tema: austejosblogas.lt. Keista, kodėl mes lietuviai taip to bijom. Gal neturime sąlygų. Didelė įtampa, kai reikia rūpintis, kur tą vaikutį padėti. Juk iš darbo neišsiprašysi, ar ne? Ir pinigėlių mažiau...
Džiaugiuos, kad mūsų dukra labai stipri. Yra rimčiau sirgusi tik keletą kartų. Bet šiek tiek nejauku galvojant apie ligas, nes tuoj pradėsim lankytis darželyje...

Running sushi

2011-12-13T22:55:00.002+01:00

Dar tik pradėjus draugauti, mano mylmasis labai skaniai ir po daug gamindavo man valgyti. Po to, kai dažniau gaminti ėmiau aš, mūsų viena iš didžiausių pramogų, galiu sakyti net švenčių, būdavo sushi Akropolyje. Nežinau, kaip jūs, bet mes prioritetu rinktumėmės būtent šią virtuvę.

Taigi, Serioža pažadėjo, kad greitu laiku bus man siurprizas. Beveik dvi savaites tylėjo! Į Reutlingen važiavome septyniese. Visi žinojo kur, o aš ne. Kai tik pamačiau iškabas prie restorano į kurį įėjome, išsišiepiau iki ausų :) Mums abiems sushi vienas iš pačių skaniausių maistų. O dar tokia egzotika, kai reikia lėkštutes su skanumynais tiesiog gaudyti - irgi patiko :))) Moki nustatytą kainą ir valgai, kiek tik telpa. Nuo sushio kvėpavimo pilve (kaip išsireiškė mano vyras:)) ilgai negalėjom užmigti...

Rūkas

2011-12-12T08:32:00.001+01:00

Ntr.iš Wikipedijos

Kai dirbau LKSB Šiauliuose, su studentais snieningą žiemą ėjome čiaužyti nuo Salduvės piliakalnio. Kad nedaryti didelio lanko, ėjome tiesiai per užšąlųsį Tilžės ežerą. Tikriausiai niekada neužmiršiu to tvyrančio rūko, kai už pusės žingsnio nieko nematai, tik girdi, kad kažkas šalia. Tą kartą ėjimas pagal nuojautą neapgavo. Ėjome kryptingai ir pasiekėme tikslą. Nors diskusijų kilo, ar einame teisingai, nes ėjimas per rūką sulėtiną laiką :)

Čia mūsų gyvenamoje Vokietijos dalyje, pasirodo, rūkas vos ne kasdienybė. O jo įvairovė tiesiog pakerinti ir labai stebinanti! Būna rūkas, kad už pusės žingsnio nieko nematai, būna rūkas, kaip plėvelė virš galvos, būna keliaujantis rūkas - matai kaip slenka dengdamas matomumą, o rūkas kaip skraistė be galo mane žavi. Labai labai gražu!

Forestas Gampas

2011-12-11T19:35:00.001+01:00

Kaip antrą kartą neskaitau knygų, taip turiu gal ir keistą nuostatą, - antrą kartą nežiūriu filmų. Kaip suprantu, daug prarandu, bet man tiesiog norisi vis kažko naujo. Priešingai, mano mylimas žmogus turi mėgstamus filmus, kurie kartas nuo karto vis pažiūrimi. Su manim stengiasi žiūri naujus, be manęs - vis ką nors peržiūri po kelis kartus :) Bet filmą "Forestas Gampas" mielai pažiūriu vėl iš naujo!!! Liečianti, įsiminta romantiška drama. Sakyčiau, tinkanti pažiūrėti baigiantis metams. Pamąstyti apie tai, ko vertas gyvenimas, pasirinkimai, viltis, žmogaus savivertė, gyvenimo paradigmos...
Mano akimis, pagrindinis personažas - žmogiškumo idealas! Aplink jį visi keitėsi, o jis visada džiaugėsi tuo, ką turi ir kur yra. Vietoj nevilties ir savęs gniuždymo, Forestas visada atranda tikslą arba kažkuo mėgaujasi. Šiam žmogui nesvarbus įvertinimas, bet santykiai. Asmeniškai aš niekada nenorėčiau išgyventi tiek praradimų ir kančios. Bet čia taip nuostabiai parodytą, kad kiekviena akimirka gali būti vertinga ir maloni. Klausimas, ar tik žemesnio intelekto žmogus gali taip paprastai gyventi? Taip norėtųsi, kad kiekvienam iš mūsų netrūktu tos vilties, meilės žmonėms ir pasimėgavimo gyvenimu, netgi pačiose sudėtingiausiose situacijose.

Tad artėjant Kalėdoms ir Naujiesiems linkiu J U M S V I S I E M S daug daug vilties, meilės žmonėms ir pasimėgavimu gyvenimu!!!

Weihnachtsmarkt

2011-12-09T22:25:00.000+01:00

Savaitgalio pramoga - Weihnachtsmarkt Esslingen. Gražuma!!! Minios žmonių, pilna atrakcijų, skanumynų ir kaip gi be karšto vyno :)

Dašulės pramogų pramoga - karuselė!!! Vyko smarkios derybos, kol susiruošė mergiotė nulipti. O paskui Serioža atsileido ir dar padovanojo. Žodžiu sukosi ne vieną kartą :)

Seriožos siurprizas - meduolis!!! Dar dukros tokios dėkingos nebuvau mačiusi :) Ji ėjo keliu, tyrinėjo šį gražų skanėstą ir vis dėkojo: "Spasibo, papa, spasibo..."

Užsiėmimai su vaiku

2011-12-08T21:56:00.001+01:00

Mūsų su dukra naujos draugės pakvietė į sporto klubą mamytėms su vaikučiais iki keturių. Kokia Daša buvo laiminga!!! Atrodo, kad ji iš tokių žmogelių, kuriems reikia kompanijos. Mergina taip pasikeičia! Ima vadovauti, būti dėmesio centre. O tam vietos ten daug :)

Sporto salėje dainuojama su judesiais, žaidžiami judrūs žaidimai ir sportuojama. O sportuoti panaudota nerealiai faina idėja. Iš čiužinių ir suoliukų sukuriamos stotelės: čiuožykla (ant komodos padedamas platus ir storesnis čiužinys; ant jo iš kitos pusės nuleidžiamas suolas, kuriuos vaikai užlipa), ėjimas per lyną (suolą), laivas suptis (į lankus įdedamas lankstus čiužinys), karstyklės (prie karstymosi kopečių uždedamas suolas; kopėčiomis užlipi ir nuo jo nučiuožti). Gaila, kad neturiu fotoaprato, tad negaliu įdėti vaizdelių. Na, su paprastais resursais sukuriamas rojus vaikams.

Mamos labai disciplinuotos ir tikrai nėra taip, kaip man daug kas sakė atvykstant čia į Vokietiją. Esą, ten vaikai daro ką nori. Tikrai ne!!! Jei stovi visi eilėje, kad nučiuožtų, tai stovi visi :) Neatsiranda nei vienos mamos, kuri nuolaidžiautų savo vaikui, kuris, aišku, bėga be eilės. Pastebėjau, kad visos moko tinkamai bendrauti, t.y. prašyti, atsiprašyti, padėkoti ir t.t.

Besportuojant, dar gavome malonų pakvietimą į Winterlingen bendruomenės mamyčių ir vaikučių kassavaitinį susibūrimus, kurie vyksta nemokamai. Darkai vėl buvo atrakcija: nauji žaislai, vaikai. Smaguma :) Jei visiškai nesvarbu, kad aplinkui nesuprantama kalba. Kaip vaikams viskas paprasta :) Aš bent kažkiek pradėjau suprasti vokeičių, tai čia esančio P.Vokietijos dialekto visiškai "nepagaunu". Bet mamos labai draugiškos. Kas gali, kalba su manim angliškai ir daug daug šypsosi. Klausausi, stebiu, kibinu vaikus... Gera ir neįkainojama patirtis.
Beje, puikus būdas kalbą mokytis dainuojant vaikiškas daineles. Jau keletą galiu padainuoti :))

Vat toks naujas pereinamas laikotarpis prieš einant Dašai į darželį. Jį lankyti planuojama jau nuo sausio.

Lauko žaliuzės

2011-12-08T21:25:00.001+01:00


Vat taip panašiai atrodo užsidarę langai.	Nuotrauka iš ...

Kaip važiuojant per Angliją pamatysite vieno tipo namus, tai taip Vokietijoje visur, ant kiekvieno lango - lauko žaliuzes. Kol patys neišbandėm, nelabai kreipiau į tai dėmesio. Paskui tik pastebėjau, kad nusileidus saulei, visi užsidaro langus. Man taip keista!!! Mes abu su vyru labai mėgstam erdvę. O vakare spoksoti pro langą ir šnekučiuotis kartais gali būti mūsų laisvalaikio praleidimo būdas :) Įdomi kultūros dalis.
Na, lauko žaliuzės tikrai praktiškos dėl kelių dalykų. Visų pirma, kas reklamuojama Lietuvoje, tai saugumo sumetimais. Antra, jos apsaugo nuo vėjo. Kadangi Winterlingen yra apie 800 km virš jūros lygio, tai kartas nuo karto praūžia siaubūnai. Būnant name, atrodo, kad lauke uraganas. Užsidarius lauko žaliuzes, pasidaro tyliau ir jaukiau. Tad sulaiko ir garsą. Dar mano pastebėjimas - jos visiškai nepraleidžia šviesos!!! Aš net negaliu miegoti :))) Prabudusi pramerki akis ir jautiesi užsimerkusi. Jausmas ne koks... Man patinka, kai naktį pramerkus akis matai šalia savo vyrą, pakėlus galvą gali subudėti, ar dukra nenusiklojus, gali stebėti mirguliuojant šviesas ir vėl užsiliūliuoti.
Vat toks įrašas apie lauko žaliuzes :) Gal kam pravers šie pastebėjimai kuriant savo būstą.

Mus aplankė Šv.Mykalojus

2011-12-06T21:27:00.001+01:00

Nuotrauka iš Wikipedijos

Gruodžio 6 d. Vokietijoje švenčiama Šv.Mikalojaus diena. Šis vyskupas garsus tuo, kad rūpinosi dauguma vaikų. Išvakarėse vyksta vos ne išpažintis: nori gauti dovaną, turi nusipelnyti.Tad "geri" vaikai randa savo batuose dovanas. Beje, įdomu, kad vokiečiai batus palieka už durų, net gyvendami daugiabučiame. Kažkas pasakojo, kad reikia nuolat perlipti per batų kalną, kol pasieki savo butą :) Tad šiandien Dašulė savo batuose irgi rado maišelį pilną vaisių, riešutų ir saldainių!!! Aš net suabejojau, ar ji tiek daug visko gautų, jei būtume Lietuvoje... Beje, praktiškų dovanų gavau ir aš :)
Šios gražios tradicijos pasekoje, tik praėjusiame amžiuje iš Amerikos atkeliavo "Kalėdų Senelis", kuris atneša Kalėdų dovanų.

Daržovių kepinys

2011-12-03T11:43:00.001+01:00

Mūsų šeima mėsaėdžiai, bet yra keli vegetariški receptai, kurie irgi valgomi :) Štai vienas iš jų!!!

4 porcijoms reikės:
1 kg bulvių;
250 g šparaginių pupelių;
3 didelių pomidorų;
didelio svogūno;
alyvuogių aliejaus kepimui;
druskos, pipirų, įv.prieskoninių žolelių.

Nuskustas bulves virkite, kaip įprasta 15 min. Po to supjaustykite stambiais gabaliukais.
Šparagines pupeles apvirkite pasūditame vandenyje 5 min. Tame pačiame verdančiame vandenyje nuplikykite pomidorus ir nulupkite. Šparagus nuplaukite po šaltu vandeniu ir supjaustykite.
Ant aliejaus pakepinkite smulkiai supjaustytą svogūną, kol pagels. Dėkite stambiais gabaliukais supjaustytą pomidorą. Pakepinkite 10 min. Sudėkite šparagus ir bulves. Pagardinkite prieskoniais. Dar pakepinkite 15 min.

Skanaus!!!

Ugdomos pasakos

2011-11-28T23:24:00.001+01:00

Kiekvieną vakarą dukrai skaitome knygeles. Šiuo metu, kol aš mankštinuosi, tai daro Serioža rusų pasakomis ir dainomis. Daša būna labai laiminga!!! Po to einu su ja pagulėti, paglostau ir Darja vis prašo papasakoti apie tai, kokia ji buvo mažytė. Visai neseniai, užsinorėjo istorijos apie mažą šuniuką? Na, atceit, kur, mama :) Tad pradėjau jai sekti savos kūrybos pasakas realybės motyvais. Tad šuniukas tai Darja, o visa kita - jos gyvenimas. Ypač konfliktinės, dažnai dar neišpręstos situacijos. Pastebėjau, kad tai labai keičia jos elgesį. Staiga supranta, kad reikėtų padaryti tą, ar aną. Pabandykit ir jūs! Paprasta ir veiksminga.

Darjos darbas

2011-11-28T23:17:00.001+01:00

Darjos klausiu:
- Kokį darbą dirbsi užaugusi?
Ji atsako:
- Juodą
:))) Kaip suprantu, turėjo omeny spalvą. Patikslinu klausimą:
- Na turiu omeny, ką veiksi? Šoksi? Dainuosi? Ką?
- Mama, gi žaisiu. Mikimauzą žaisiu

:)))) Vat taip :))))

Raclette

2011-11-21T21:51:00.001+01:00

Seriožos vokiečių mokytoja pasikvietė mus paskanauti raclette, panašiai, kaip sūrio fondiu - prancūzų virtuvė. Išverdamos bulvės su lupenomis, specialioje keptuvėje, kuri matosi nuotraukoje, ištirpinamas sūris, dedamas ant supjaustytų bulvių, pasigardinama druska, pipirais, įv.žolelėm, taip pat vakuotais skanumynais, kaip šparaginės pupelės, kukurūzai, paprikos ir t.t. bei pagal skonį mėsytė. Prisivalgiau iki soties, bet buvo taip skanu, kad jau žinojau, kad kitą dieną apie tai svajosiu :)

Daša žiūri ant šuniuko kaklo kabo "karoliai" :) Prašo manęs, kad nupirkčiau tokį. Tai vat ji panešiojo šunelio papuošalą :)))

"Nusišypsok, Dašule!" :)))

Tübingen

2011-11-20T18:33:00.001+01:00

Pabuvojus Tübingen abu su Serioža nusprendėm, kad tai vienas iš pačių gražiausių mūsų matytų miestų. Senamiestis nepakartojamas: mažos gatvelės, siauri praėjimai su pakilimais ir nusileidimais, nerealiai jauki architektūra, įvairiausios ir viliojančios užsukti parduotuvėlės. O dar ir auksinis ruduo, tai kaip pasakoj!

Tübingen universitete studijuoja virš 23 tūkst.studentų!!! Jie irgi suteikia miestui žavumo: jauni veidai, apsirengimo stilius, elgesys... Esam sužavėti ir norime ten grįžti dar ne kartą :)

Sesė arba brolis

2011-11-18T20:48:00.001+01:00

Mūsų dukra labai atkakliai kiekvieną dieną prašo sesės arba brolio. Ji ir meldžiasi: "Dievuli, ar turi Tu brolį? Ar gali man duoti?" Po to manęs klausia: "Mama, o tu brolį turi?" Sakau, kad ne. Turiu net keturias seseris ir vardinu jas vardu: teta Rasa, teta Sandra, teta Irka ir teta Jane. Ji sustingo, išsišiepė iki ausų ir pradėjo juoktis :)) Vaikui šokas. Dabar suvokė kokia mama turtinga! Ir vėl: "Mama, aš irgi noriu sesės!!!"

Šaldytuvas ir receptas

2011-11-14T23:30:00.001+01:00

Su Darja iš po popieriaus pasigaminome šaldytuvą. Kaip? Ogi paprasčiausiai
- perlenkėme baltą A4 popierių pusiau, nupiešėme rankeną, tris lentynas (jų gali būti kiek tik norite);
- iš įvairiausių spalvotų reklaminių bukletų kirpome kartu įvairiausias gėrybes: vaisius, daržoves ir kt. Visa tai, ką Daša norėjo įsidėti į savo šaldytuvą. Kirpome ir klijavome;
- kai šaldytuvas buvo pilnas, kūrėme receptą.

Kokia iš to nauda?
1. Karpydami ir klijuodami lavinate smulkiąją motoriką.
2. Įvardindami kiekvieną karpinį, lavinate kalbinius įgūdžius.
3. Puiki galimybė kalbėtis su vaiku apie maistą: kas sveika, kas ne.
4. Galite puikiai praleisti laiką. Čia daug vietos ir pajuokauti! Pvz., iškirpau striukę ir batus, duodu dukrai, sakydama, kad įdėtų į apatinę lentyną :)))
5. Kurdami receptą, kalbėkite apie maisto suderinamumą. Aišku, palikite laisvės kurti tik vaikui :)
6. Daugiakalbiams gera galimybė mokytis skirtingų kalbų žodžius! Arba tai gali būti metodinė priemonė kalbų mokymui darželyje ar mokykloje.

Turėtų būti smagu tai daryti ikimokyklinukų grupėse :)

Idėja iš Mažųjų šnekorių

Viena turiningai ilga diena

2011-11-12T23:00:00.000+01:00

Dar vienas nuostabus apsilankymas! Šį kartą prie vieno iš didžiausių Europoje Reino upės krioklių Šveicarijoje prie didngos pilies. Mums ten nuvykti reikėjo keletos valandų. Ranka paduok :) Yra į ką pasižiūrėti! Atrodo, kad galėčiau klausytis ir klausytis to didingo šniokštimo! O neatitraukus akių nuo tų purslų sukurių, pasineri į ramybę, visagalybę TO, kuris viską sukūrė...

Grįžtant, pakeliui užsukome į Konstanz jūrų muziejų. Daša čia pamatė žuviuką Nemo, bei kitus gražius ir pakankamai man šlykščius jūros padarus. Merginai patiko, beje, man irgi labai labai.

Po šios atrakcijos, mėgstamiausias Dašos filmukas tapo "Žuviukas Nemo". Beje, labai geras, gražus filmukas vaikams!

Grįždami plaukėme keltu iki Meersburg ir

Dažyti akmenukai

2011-11-11T20:44:00.001+01:00

Neatsistebiu, kiek pas vaikus yra estetikos ir tiek daug įgūdžių!!! Taupiau taupiu gautus dovanų stiklo dažus, o dabar jie naudojami tokiam gražiam menui :) Stebėjau ir norėjau Dašai aiškinti, kiek ir kada ką spausti. Bet po pirmo badymo supratau, kad kištis net neverta, nes tik sugadinsiu tokį nuostabų darbą :) Vieninteliu patarimu pasinaudojo, kad pagrindas geriausiai baltas, nes kitaip spalvos nesimatys. O visa kita tik jos kūryba!
Dabar po kiekvieno pasivaikščiojimo Darka renka akmenukus. Pilnos kišenės, o po to laikas nuostabiai kūrybai. Kas patikės, kad čia jos darbai?!!

Taigi, dažyti akmenukams reikės:

Šitas vienas iš pačių gražiausių! Norėčiau iš jo pasidaryti sagę

akmenukų, rekomenduotina plokštesnių,
stiklo dažų,
guašo (galima tik su guašu),
laisvės eksperimentuoti :)

Happy Thank You More Please

2011-11-09T23:41:00.000+01:00

Atrodytų visai banali santykių istorija, bet mums šis filmas pasirodė vertas dėmesio. Sužavėjo jame esantis gėris, grožis, santykiai, netradicinės vietos, aktoriai... Užteko romantikos ir lengvumo bei prasmės. Rekomenduoju atsipalaidavimo vakarui, kai tiesiog norisi svajoti :)

Žmonės žmonės žmonės

2011-11-09T22:29:00.001+01:00

Šveicarija. Reino krioklys

Vat ir aplankė nostalgija! Esu asmuo, kuris prisirišu prie žmonių. Vieta ne tokia svarbi, bet žmonės!.. Prisiminusi ir stipriai ilgėdamasi kai kurių asmenybių, staiga atmintin praūžia įvairiausių veidų kaita mano gyvenime.
Vieni trumpam atėjo ir išėjo. Gal ir visam, nežinau... Pamačius jų veidus, tiesiog pagalvoju, kad kažkur mačiau. O ir vardų nepamenu.
Kiti atėjo ir pasiliko ilgesniam laikui, bet vis tiek po kiek laiko dingo. Pamenu ir kartas nuo karto paklausiu, kaip gi sekasi? Bet tik tiek...
Yra tokių, kurių net nežinau, ar kada dar pamatysiu, bet aš jų taip ilgiuosi... Labai gerai prisimenu, galiu pasakoti daug istorijų, kurios keitė, turtino. Brangūs, bet ne kartu!
O kai žmonės staiga suvokia, kad nebėra nieko bendro, aš tai vadinu vienas kito įamžinimu tokiu, kokiu manai pažįstąs. Per sunku suprasti, kas dedasi kito viduje, tad tiesiog eini kitais keliais...
O brangiausi tie, su kuriais išsiskiri, bet tik fiziškai :) Sieloje esi su jais! Duodi laisvę jiems keistis, tuo pačiu stipriai laikai praieties bendrus išgyvenimus, kaip tikrai stiprų bendrystės saitą, bet kartu girdi, kas vyksta jų gyvenime, kai nesi šalia. Susitinki ar nematant bendrauji ir jauti lyg niekad nebuvai išsiskyręs. O kad kitas tave supranta ir priima, nėra savaime suprantama! Už šiuos perlus savo gyvenime dėkoju Aukščiausiajam!!! Labai aiškiai suvokiu, jog jie yra d o v a n a.

Biutiful

2011-11-07T23:31:00.000+01:00

Nežiūrint to, kad labai mažai dalinuosi apie mūsų peržiūrėtus filmus, ši tradicija mūsų poros gyvenime vis dar išlieka viena iš stipriausių. Penktadienio ir/ar šeštadienio vakarais, dukrai jau miegant, pasineriame, dažniausiai į kokį nors snobišką "gyvenimą". Aš labai labai džiaugiuosi, kad mes tai darom!
Taigi, vienas iš paskutiniųjų žiūrėtų filmų: Butiful
Filme pamatysite ko gero viską: meilę, tėvystę, nusikalstamumą, emigracijos problemą (kuri labai žiauriai parodyta), santykius, akistatą su mirtina liga... Perduodama žinia tiesiog sukrečianti!

Burokėlių sriuba

2011-11-07T23:08:00.001+01:00

Kai pradedi eksperimentuoti, o ypač kai eksperimentai gerai pavyksta :), tai kyla sparnai! Tad ši burokėlių sriuba skrydije :)))

Reikės:
4 vidutinio dydžio virtų burokėlių;
3 didelių bulvių;
1 morkos;
1 skiltelės smulkiai pjaustyto česnako;
1 pomidoro;
pusę smulkiai pjaustyto svogūno;
saujos šparaginių pupelių;
4 šaukštų alyvuogių aliejaus kepimui;
prisekonių: druskos, pipirų, šauštelio cukraus; lauro lapeliai;
šviežiai spaustų citrinos sulčių.

Užkaiskite puodą su kubeliais supjaustytomis bulvėmis ir tarkuotomis arba supjaustytomis morkomis.

Kitame puode apie 5 min. apvirkite šparagines pupeles. Perplaukite šaltu vandeniu, nusunkite ir supjaustykite.
Tame pačiame vandenyje apiplikykite, nulupkite ir supjaustykite kvadratėliais pomidorą.

Česnaką ir svogūną pakepkite įkaitintame aliejuje kol pagels (apie 5 min.). Dėkite pomidorą. Pakepkite. Įdėkite smulkiai sutarkuotus virtus burokėlius ir šparagines pupeles. Viską šiek tiek pakepinkite. Pagardinkite druska, pipirais.

Į verdantį puodą su bulvėmis ir morkomis sudėkite visą keptuvės turinį. Virkite 15-20 min. Pabaigoje įberkite cukraus ir įpilkite citrinos sulčių.

Tikrai buvo skanu ne vien man :)))

Kultūriniai skirtumai

2011-11-06T11:53:00.000+01:00

Labai džiaugiamės turėdami galimybę gyventi čia Vokietijoje. Priimame tai, kaip praturtėjimą. Atrandame daug įdomių dalykų kultūrų skirtingumuose. Iš daugumos mano įrašų galima pagalvoti, kad gyvename rojuje :) Aišku, leidžiame sau žymiai daugiau, nei Lietuvoje. Turim galimybę pamatyti ir patirti daug nuostabių dalykų. Tačiau, nežiūrint to, dėl kai kurių momentų jaučiamės šiek tiek kitokie. Ir tai visiškai normalu!
Kalbantis su vokiečiais, kai kur jaučiamės negalintys perženti to kultūrinio slenksčio. Lyg kažko nesuvokiame iki galo. Išgirdę, kad norime antro vaiko, reakcija stebinanti, - sako, kad per brangu. Net liežuvis nebeapsiverčia kažką ir sakyti: kad Lietuvoje žmonės už keturgubai mažesnes įplaukas augina po keturis vaikus. Toks jausmas, kad jie tuo net nepatikėtų :) O verslo žmonės dalinasi apie išgyvenimo klausimą, kai ne tik kad pelno nėra, bet jis tiesiog šiek tiek mažesnis, nei buvo :))) Aišku, dėl to didelis spaudimas tenka darbuotojams, ant kurių nuleidžiama atsakomybė didinti pelną, kad nekiltų "išgyvenimo klausimas". Vat tokie šios dienos pasidalinimai...

Lęšių sriuba

2011-11-05T10:39:00.000+01:00

Nuo pat vaikystės mūsų šeimoje buvo sakoma, kad sriuba vienas pagrindinių dienos valgių. Mat labai sveika. Tad kiekvieną dieną valgydavom sriubą. Šiandien irgi stengiuosi, kad būtų sriuba, nors ne visada išverdu. Bet vat ši lęšių sriuba tikrai tikrai sveika ir skanu :)

Įkaitintoje keptuvėje alyvuogių aliejuje pakepinkite smulkiai supjaustytą česnako skiltelę ir svogūną, kol pagels. Dėkite nuluptus (verdančiame vandenyje nuplikytus) pomidorus. Pakepkite. Berkite žaliuosius lęšius ir šiek tiek kartu pakepkite. Užkaiskite puodą vandens su visu pakepintu mišiniu ir virkite 15 min. Tada dėkite supjaustytas bulves ir morkas. Virkite dar 10-15 min. Pagardinkite druska ir pipirais. Galite įdėti ir sultinio.

Darjos kalbos raida

2011-11-03T22:35:00.000+01:00

Gal reikėtų šį įrašą pavadinti daugiskaita: "Darjos kalbų raida" :) Vartant knygeles ir jas skaitant, mūsų Daša vis paakcentuoja, kaip tas ar anas žodis skamba iš papos (rus.k.tėčio) lūpų: "O papa sako..." Įdomu :) Kuo toliau, tuo labiau dukra išskiria kalbas. Dabar tik pasirodžius Seriožai, iš karto su juo kalba rusiškai.
Ne dažnai, bet tikrai nuolat, Darja pasako ir kai kuriuos vokiškus žodžius, sakydama, kad taip sako Rosa (mūsų namo šeimininkė). Žodžiu, kalbas susieja su žmonėmis. Rosai pasiūlus arbatos, Daša jau supranta apie ką eina kalba!
Mokydama skaityti ar skaičiuoti, vis paklausiu, o kaip rusiškai, o vokiškai? Vat taip ir tobulėjame :))

Gyvenimo kokybė kaime

2011-10-30T22:17:00.000+01:00

Dar kartą apie Vokietijos provinciją. Niekaip negaliu atsistebėti tokiu radikaliu skirtumu, palyginus su Lietuvos gyvenimu. Lietuvoje gyventi kaime ne tik kad žema, bet ir, sakyčiau, nemaža bėda. Didelė bedarbystė, daug kur mokyklos toli, o vaikus kažkaip reikia nuvežti (jei jų nepasiekia mokyklinis autobusiukas), klesti alkoholizmas ir t.t. Čia Vokietijoje, priešingai - gyventi kaime, ar mažesniame miestelyje kokybiškesnis gyvenimas, kurio stipriai siekiama. Seriožos vokiečių mokytoja pasakojo, kad provincijos mokyklos daug stipresnės ir saugesnės. Priešingai nei didmiestyje, kaime žmonės jaučiasi saugiai paleisdami į gatvę vaikus, nes įsitikinę, kad juos prižiūri ir kaimynai :)
Kas dar mane stipriai stebina, kad čia Winterlingen kaime tiek daug klestinčio verslo. 7000 tūkst. žmonių gyvenančiame miestelyje yra bent du darželiai (dar vienas naujas statomas), kelios mokyklos, trys prekybos centrai, nemaža įvairiausių parduotuvyčių, didelis baldų fabrikas, net keturi restoranai, kelios užkandinės, meninė ir sportinė veikla vaikams, trys baseinai (lauko ir vidaus). Na, žodžiu viskas, kas ir didmiestyje :) Man tikrai taip keista tai matyti... Kaip aš to linkėčiau Lietuvos provincijai! Tik nežinau, ar tai įmanoma...

Burgfelden

2011-10-30T13:52:00.004+01:00

Seriožos žodžiais tariant, tai buvo vienas iš pačių įspūdingiausių reginių! Burgfelden yra vienas iš mažesnių Albstadt rajonų 911 m virš jūros lygio. Kilome į Heersbergs, kurio takelis veda per plynaukštę, t.y. kalnas atskirtas nuo gretimų žemesnių vietų ryškiais šlaitais. Jei iš abiejų pusių nebūtų buvę medžių, tikriausiai eiti nesiryžtume :) Apie keliavimą ten žiemą neina nei kalbos, nes tikrai labai paprasta nugarmėti žemyn.

Negana to, kad gėrėjomės nuostabiais ir nepakartojamais gamtos vaizdais, tai mūsų Darka dar ir Seriožos kolegos šuniuką galėjo pavedžioti :))

Žirgai, kaip gyvenimo būdas

2011-10-26T21:04:00.001+02:00

Įsivaizduokit, gyvenate žirgyne. Nu ne, ne su pačiais žirgais garde, bet šalia jų. Kiekvieną dieną pro jūsų langą jodinėjama, prunkščiama ir žvengiama. Tik už vieno žingsnio nuo jūsų gyvena net 50 arklių! Jūsų vaikas turi savo ponį, su kuriuo gali kada panorėjęs jodinėti, rūpintis juo, šukuoti... Ar gi ne žemiškas rojus?
O mes su Daša turim galimybe sudalyvauti šiame gyvenime! O gi, radusios šį žirgų rojų, niekaip negalėjau atsispirti pagundai nuolat ten nueiti. Po kiek laiko susipažinom su tų namų šeimininke, kuri augina dvi mergytes. Viena iš jų šiek tiek jaunesnė už Darją. Tad jos ir draugauti pradėjo. Daša jau šukavo ponį ir net juo jodinėjo!!! Sakė užaugusi bus raitelė :)
O aš džiaugiuosi vis daugiau sužinantį apie gyvenimą su žirgais. O jis patikėkite tikrai labai įdomus :) Arklių stiprybės ir silpnybės, jų bendruomeniškumas ir t.t.
Jau turiu keletą numylėtinių, kurie leidžiasi būti glostomi ir iš arti liečiami :)) Man tai toks džiaugsmas!!!
Abu šių namų šeimininkai raiteliai. Vyras ir profesionalus jodinėtojas, laimėję ne vienose varžybose. Taip pat jis treniruoja žirgus ir juos parduoda. Vat toks verslas, kuris tęsiamas iš kartos į kartą.

Paprasčiausiai kepta višta

2011-10-25T23:00:00.002+02:00

Kartais abu su Serioža svajojam apie maistą :) Kad svajonės virstu realybe, atsisėdam ir tiesiog ieškom receptų. Dažniausiai, mano vyras jau turi nužiūrėjęs, belieka tik imtis darbo! Smagu, kai netrūksta idėjų.

Taigi, paprastai paprastai kepta višta
Reikės:
cielos vištos;
aliejaus ir
druskos.
Tikrai viskas :)!
Vištą nuplaukite ir labai sąžiningai ištrinkite aliejumi. Į skardą negailėdami berkite druską ir ant jos guldykite vištelę. Kepkite 200 laipsn. įkaitintoje orkaitėje apie 1 val.

Tikrai labai labai skanu ir tikriausiai, paprasčiau būti negali ;)

Sumuštiniai su bananais

2011-10-24T19:09:00.004+02:00

Mūsų su Daša mėgstamiausi pavakariai: sumuštiniai su bananais.
Reikia:
forminės duonos,
sviesto ir
bananų.
Duoną "patoustiname", užtepame sviesto ir ant viršaus supjaustytą bananą. Skanu :)

Lietiniai su sūriu ir žolelėm

2011-10-22T11:43:00.001+02:00

Šituos blynus labai dažnai valgydavom Vilniuje su mūsų mylimais kaimynais. Oi, kaip mes jų pasiilgom!!!
Kadangi dabar dažnai pasikviečiam Seriožos draugą (jo kolegą irgi iš LT) į namus papietauti, kuris nevalgo mėsos, tai šis receptas vienas iš tinkamiausių ne mėsaėdžiams :)

Taigi, lietinių tešla įprasta:
suplakami du kiaušiniai, po truputį pilami miltai ir gerai maišoma, įdėkite šiek tiek druskos ir cukraus. Pilkite po turupį pieno ir vandens. Nuolat maišykit, kol tešla taps vienalytė ir grietinės konsistencijos. Prieš kepant, tešlą patartina palaikyti šaldytuve.
Įdarui:
dėkite tarkuoto sūrio ir smulkintų žolelių (galima tik petražolių), suvyniokite į rulonus.
Pabaigai išplakite kiaušinius ir pasiruoškite džiuvėsėlių. Kadangi čia neradau džiuvėsėlių pirkti, naudojau kokurūsų miltus. Pavoliokite lietinį į kiaušinį ir į džiuvėsius, kepkite ir skanaus!

Actas

2011-10-21T22:20:00.003+02:00

Kad ir kaip bebūtų keista, niekada iki šiol savo virtuvėje neturėjau acto. Jei reikėdavo kam nors rūgštumo, spausdavau cintriną. Čia, Vokietijoje acto rūšių labai labai daug. Tikriausiai, Lietuvoje irgi, tik man niekad nebuvo tai aktualu :) Naudoja skoniams gardidnti, dažnai įvairioms salotoms.
O ko gi man tas actas reikalingas? Bevirdama vandenį elekriniu arbatiniu, po kelių savaičių arbatą gėrėme su kalkėmis :) Tad profilaktiškai, šeimininkės patariama, kas dvi savaites į arbatinuką įpylu acto, šiek tiek vandens ir užvirinu. Palaikau. Po to praskalauju, vėl įpilu vandens (jau be acto), užvirinu ir viskas - arbatinukas kaip naujas! Man tai buvo atradimas :)

Trobelė

2011-10-18T22:07:00.003+02:00

Na va, perskaičiau paskutinę pas mane esančią lietuviškai parašytą knygą, t.y. Paulo Youngo "Trobelė". Esu dėkingą už šią dovaną! Kad ir kiek ši knyga sukėlė teologinių diskusijų ir priešprėšų, ši istorija mane palietė. Atmintin įkrito - santykis, o ne taisyklės. Čia pradėjau mąstyti apie santykį ne vien su Dievu, bet ir su žmonėmis, ypač su artimaisiais. Kad per daug vienas iš kito tikimės, o užmirštame, ar net nesistengiame tiesiog būti vienas su kitu.
Aišku, kad tai vieno žmogaus kūrinys ir ne daugiau. Bet jame tiek daug meilės, supratimo, gal net ir atsakymų. Tikrai romano nereikia skaityti, kaip Biblijos, bet "pasiklausyti" ir įvertinti kito žmogaus perteikiamą mąstymą, įžvlagas, požiūrį.
Staiga prisiminiau "Da Vinči kodo" pompastiką; kai vyko diskusijos, ar tai kas parašyta yra tiesa. Tada tai būtų ne romanas, o dokumentinis ar kitoks žanras, perteikiantis tyrimus ir atradimus. Taigi, "Trobelėje" labai subjektyvi, bet lengvai priimama žinia. Nieko sudėtingo, nors pati isotrija gan tikroviška ir žiauri. Daug meilės, nors ne visada biblinės tiesos :) Man buvo labai "skanu"!

Maisto gaminimas

2011-10-17T22:03:00.002+02:00

Man labai patinka gaminti. Tiesa, gal per daug eksperimentuoju, bet dažnai visai neblogai viskas gaunasi :) Mėgaujuosi pačiu procesu. Ypač dabar, kai mano kasdienybė ramybėj, tai pasineriu į šį procesą šimtu procentų.
O kokia aš laiminga, kai mes kartu gaminam su Serioža! Tada namuose šventė :) Man tai priemena ir mūsų draugystės laiką, kai Serioža man daug ir kūrybiškai vis ko nors prigamindavo.
Dažniausiai Serioža suranda spec.receptų ir tada jau įmamės proceso. Tad šį savaitgalį buvom namie ir šventėm gamindami geometrinius trikampėlius. Ruošdami maistą mes tiesiog bendraujame; kartais paaiškinam vienas kitam, kaip ką geriau padaryti. Rezultatas visada būna tobulas, nors mano vyras su tuo ne visada sutinka.
Ne, maistas yra gėris :) O bendrai ir santaikoje pagamintas iš vis fantastika!

Pirmieji Dašos artbatpinigiai

2011-10-13T22:10:00.002+02:00

Bevartydama vokišką laikraštį (nors nieko nesuprantu, bet reguliariai tai darau :)), pamačiau jame eurų banknotus. Ėmiau ir iškirpau Dašai žaisti. Aišku, ji labai rimtai priėmė tas nemažas sumas! Einant į parduotuvę, mergina ruošėsi šiuos "pinigus" neštis, sakydama, kad šį kartą sumokės ji :) "Ojojoj", - galvoju. Kol apsirengėm, užmiršom juos pasiimti. Pakeliui Daša sustoja ir su ašaromis akyse prisimena, kad pamiršo "pinigus". O aš mintyse džiaugiausi, kad taip atsitiko (baisu, ar ne?). Aiškinu jai, kad nieko, aš sumokėsiu. Ji vis tiek reikalauja grįžti ir pasiimti. Neprisipažinau, kad tie laikraštiniai eurai nevertingi, bet pasiūliau tikrų euro centų. Dukra neatsisakė ir už juos nusipirko bandelę. Vat ir pirmieji Darkos arbatpinigiai!

Švabiškos bulvių salotos

2011-10-10T22:00:00.000+02:00

Tik atvykus į Vokietiją, Serioža pakvietė mane į nuostabų restoraną čia netoliese ir pavaišino švabiškomis salotomis. Po to mūsų namo šeimininkė pagamino tokiu pačiu pagrindu, kaip švabiškos salotos, tik bulvių salotas. Man taip patiko, kad norisi ir norisi, o pasigaminti tikrai labai paprasta!

Reikės (sąlyginiai kiekiai):
kg bulvių (patartina pasirinkti tinkamą rūšį, kad nebūtų birios);
svogūno;
buljono;
druskos, pipirų, įv.žalumynų;
šaukšto acto;
alyvuogių aliejaus.

Bulves išvirkite su lupenomis. Palaukite, kol atauš ir nulupkite. Kuo ploniau supjaustykite žiedais.
Smulkiai supjaustykite svogūną ir berkite ant bulvių.
Buljoną ištirpinkite karštame vandenyje, ten pat įpilkite acto. Šį užpilą liekite ant bulvių.
Pagardinkite druska, pipirais, supjaustytais žalumynais, įpilkite alyvuogių aliejaus ir viską gerai išmaišykite.

Na, improvizacijai čia vietos daug :) Galite įpjaustyti agurko, dėti salotų lapų, virto burokėlių, virtų moerkų ir visko, kas manote esant tinkama. Tada gausis tos pirmosios, mano restorane valgytos, švabiškos salotos.

Pabandykit :) Skanaus!!!

Mano kaimynas Totoro

2011-10-09T11:47:00.004+02:00

Dar vienas japonų nuostabaus grožio ir pilnas gėrio filmukas "Mano kaimynas Totoro". Vikūlia, ačiū :) Yra daug vietų, kurias pažiūrėjus galima su vaikais diskutuoti. Aš nesureikšminu ten pateikto dvasinio, skirtingo nuo krikščionybės pasaulio paveikslo, bet ir tai puiki tema diskutuoti ir kalbėtis apie tai, kuo žmonės tiki. O perteikta meilė, draugystė, šeimos vertybės visur ir visada amžinos!

Kur gi ta kelionė?

2011-10-08T11:59:00.000+02:00

Sakau Dašai, kad šiandien važiuosime į kelionę. Ji manęs klausia, kieno gi ta kelionė? Jau pusiaukelėje prisiminė: "Mama, kuda kelionė? Ja noriu į kelionę!" Ir iki pat išvykos pabaigos, dukra bandė suprasti, tai kas gi ta kelionė??? :)))

Pasinaudodami dar vis šiltu rudeniu, vėl sugrįžom į Beuron. Nuostabu, nuostabu, nuostabu!!! Kilome aukštyn aukštyn, tada leidomės iki restorano ir grįžome pagal Dunojų atgal. Užsukome į Benediktinių vienuolyną. Kaip tik papuolėme į nepakartojamo grožio grigališkojo choralo giedojimą.Pakeliui į Beuron, užsukome į iš šiaudų skulptūrų parodą. Niekada nepagalvojau, kad taip įmanoma :) Pradžiugino!

Desertui - nuostabus Knopfmacherfelsen atvirutinis vaizdas! Jei npūstų vėjas, pasijaustum, kaip stovintis prieš tapetuotą sieną :)))

Kitą dieną nuvykomeį Meensburg prie Bodensy ežero. Galima prilyginti šį miestą Trakams, ar Nidai. Jauku, gražu...

Po to Dašos laukė siurprizas - apsilankėme beždžionių parke! Mūsų mažoji labai drąsi mergina. Pati vaišino beždžiones popkornais, o aš fotkinau. Oi, buvom abi laimingos :)

Daugiau nuotraukų facebook'e

Darjai trys!!!

2011-10-06T21:29:00.004+02:00

Dar būnant Lietuvoj, paklausta kiek Darjai metų, atsakydavo, kad greit bus trys. Likus kelioms savaitėms iki gimtadienio, ji vis klausinėdavo: "Mama, kada mano gimtadienis?" Tai vis aiškindavau, kad kai pamiegosi, atsikelsi, dar pamiegosi ir atsikelsi ir t.t. ir tada bus :) Ji: "Dabar? Kada?" :)))

Atėjus tai svarbiai dienai, ji vėl klausia: "Kuda (kur) mano gimtadienis?" :)))) Kad tas gimtadienis pasijaustų, iš vakaro pripūčiau balionių ir paruošiau dovanėlę. Atsikėlusi, aišku, apsidžiaugė siurprizu, bet paklausė, o gi mano tortas? O šis skanėstas numatytas šeštadieniui, kai susirinksime švęsti, tad mane išgelbėjo Rose (namo šeimininkė), kuri nerukus atėjo su tortu ir degančiom žvakutėm. Ji nereali!!! Darka buvo nustebinta ir laiminga, beje aš taip pat.

Vis dar galiu aiškiai atsiminti šią dieną prieš trejus metus. Darka gimė 20 val. Gyvas vaizdas to pirmojo susitikimo; kai ji išėjo į pasaulį rėkdama, o paguldyta ant krūtinės tiesiog pakėlusi galvą spoksojo į mane. Lyg sveikindamasi :) Brangu brangu ir nesinori, kad išdiltų atminty... Džiaugiuosi jos augimu ir visu praleistu laiku kartu. O jo buvo tikrai pakankamai. Esu dėkinga Dievui, kad tiek daug laiko galėjau stebėti šio Stebuklo augimą. Ačiū, kad esi, Mažiuke!!!

P.s. sese, ačiū už nerealų sveikinimą!

Žaidimai I

2011-10-04T12:14:00.000+02:00

Su Dašulia pažiūrim vokišką TV laidą vaikams. Vis pasirenku fainų idėjų, kurias galima panaudoti vaikų gimtadieniams ar šiaip susibūrimuose.

- Turintiems batutą. Į balonius pripilkite vandens ir padėkite ant batuto. Tada visi sulipate ir šokinėdami sprogdinate balionus. Atrodo linksmai :)
-Balos ir purvas. Paimkite didesnį popieriaus lapą. Išsineškite į lauką ir sausoje vietoje prispauskite akmenukais kraštus (kad nesusivyniotų). Tada pasinerkite į kūrybą. Galite pervažiuoti su dviračiu, mašina, pakviesti katinėlį šlapiomis letenomis praeiti per lapą, ar patys pamerkite rankas ir pėdas į purvą ir pasižymėkite lape. Vat čia tai džiaugsmas vaikams :)))
Galite sukurti estafetę, pvz., kas daugiau pažymės įvairiausių antspaudų.

Jei išbandysite, pasidalinkite, kaip sekėsi :) Aš kol kas dar nebandžiau.

Kukurūzų burbuolės

2011-10-03T09:04:00.001+02:00

Bekeliaudami čia Vokietijoj, vis praeinam pro kukurūzų laukus. Pasirodo, jie auginami gyvuliams. Na, būdami labai paprasti žmonės, keletą burbuolių nusiskynėm :)

Viriau labai ilgai -apie 3 val. Tada padariau kelis variantus:
- ištryniau su druska ir sviestu bei
- pagal Lino Samėno rekomendacijas, sumaišiau puodelyje alyvuogių aliejaus, juodųjų pipirų, druskos ir šviežių žolelių. Šiuo mišiniu užpyliau išvirtas kukurūzų burbuoles. Apšlaksčiau citrina.

Super!

Ponyo ant uolos prie jūros

2011-10-02T11:29:00.003+02:00

Viktorija kelionei į Vokietiją padovanojo Darjai CD japonų filmą "Ponyo ant uolos prie jūros". Nerealiai gražūs vaizdai (beje paremti realia vieta), draugystė, ištikimybė, atsidavimas, meilė... Darja negali atsitraukti nuo to filmuko :) Beje, mes irgi su Serioža neatsisakom vis kartu žiūrėti. Pakeri ir nerealaus grožio Vagnerio motyvais paremta muzika. Paliečiama ekologijos tema.

Rekomenduoju:
- Žiūrėti bei po to aptarti vaikams su tėvais - puikus ir prasmingas laisvalaikis!
- Galima naudoti šį filmą stovyklose: peržiūra ir diskusija, meniniai darbeliai temomis, kaip draugystė, meilė ir kt.anksčiau minėtos.
- Taip pat tai galėtų virsti puikia vaiko gimtadienio tema (prieš gimtadienį būtų galima visiems dalyviams pasiūlyti pažiūrėti šį filmuką).
- Gali būti puiki dovana bet kokiam vaikui!

P.s. Ačiū Vikūsia :) Vertinu Tavo dėmesį ir bendrystę!

3D efektas

2011-09-28T09:04:00.000+02:00

Kaip jau įprasta, savaitgaliais Serioža mums vis ką nors parodo. O svarbiausia, kad važiuoti toli nereikia. Viskas čia pat. Aš juokauju, kad kur tik pasisuksi, toks jausmas, jog esi gerame 3D efektų pilname filme!

Visų pirma, jau pentadienio vakare, pakilome ant Albstadt Ebingen Waldheim uolos ir dar užsikorėm į bokštą. Vaizdas nepakartojamas!!! Kaip tik pataikėme ant saulėlydžio. Tad miestą, kuris kalnų apsuptyje, regėjome visomis spalvomis. Jis nuostabus!

Šeštadienio popietę nukeliavome aplankyti Lichtenstein Castle. Kaip pasakoje :) Vis pasvajoju užsidėti kokią viduramžių suknelę. Ne neabejoju, kad dukra prisidėtų prie šios akcijos. Kadangi pilių čia labai daug, tad būtų kur tinkamai apsirėdžius nueiti :))

Beprotišką įspūdį paliko uola Nebelhöhle. Priėjus prie kasų net suabejojau ar verta mokėti po keturis eurus, o pasirodo buvo taip įdomu!!! Priminė kažkada lankytas druskų kasyklas Krokuvoje. Truputį sušalėm, bet tas reginys kažkoks sukaustantis. Gera buvo vėl išlįsti į šviesą!

Sekmadienį išsiruošėme į Rundblick Raichberg bei Albstadt Onstmettingen. Ar gali būt nuostabiau už gamtą?!
Esu tikrai nemažai Europoje pakeliavusi, bet tai ką matau čia, vienos iš gražiausių vietų. Neįtikėtina, kad čia gyvenu :)

Čia toks tiltukas per siaurą properšą, ant kurio pasakytas melas gali baigtis tragedija. Kadangi mes nemeluojame, tai neįkritimo :))) Kai atvažiuosite, patikrinsime ir jus ;)

O čia šiaip pramogos :)

Našlė vieneriems metams

2011-09-27T19:00:00.000+02:00

Tikrai nepamenu, kada taip atsipūtusi, neskubėdama skaičiau knygą, kaip D.Irvino "Našlė vieneriems metams". Nepasakyčiau, jog mane labai sužavėjo, bet tikrai suintrigavo. Autorius be protikšai smukmeniškas. Tai suteikia kūriniui tikrumo, bet ir įkyrumo. Jaučiasi, kad rašė vyras, nes daug erotinių scenų tiesiog smulkmenišai perteiktos :))) Šiaip neblogas vakaro skaitinys.

Daiktai

2011-09-26T22:51:00.003+02:00

Nežinau, kaip jūs, bet aš nesu daiktų kaupikė. Šiaip mes su Serioža abu minimalistai daiktuose, tad ir kraustytis į Vokietiją buvo nesudėtinga. Bet kas liečia vaiko rūbus ir daiktus, tai jau viską, kas nebereikalinga, sukroviau į dėžes ir laikiau, kol neprispyrė reikalas atsikratyti :) Atrodė, kad prireiks, bet, ilgai, iki pat dabar man tų daiktų nereikėjo.
Dėl ko aš apie tai? O gi čia Vokietijoj vaikiškus daiktus gauni nemokamai. Kaip tai? Mat žmonės tiesiog dalinasi, neužlaiko, jei jau šiai dienai jų nereikia. Šiandien iš kaimynų Darja gavo tokį nuostabų vaikišką vežimėlį, kad man pačiai norėjosi jį pastumdyti, nerealiai patrauklų krepšelį ir dėlionę.
Paprastai, bendruomenė susitinka tam tikromis dienomis ir dalinasi. Daug ką tiesiog padeda prie gatvės su užrašu, kad atiduoda. Super, ar ne?

Darjos duagiakalbystė

2011-09-21T21:00:00.005+02:00

Kaip žinia, mūsų šeimoje kalbame rusų ir lietuvių kalbomis. Taip jau natūraliai susiklostė nuo mūsų su vyru draugystės pradžios. Nors abu ir kalbame (aš šiek tiek blogiau kalbu rusiškai, nei Serioža kalba lietuviškai) vienas kito kalbmis, bet save perteikti ir išreikšti paprasčiau savąją. Tad Dašai atsiradus, niekas nesikeitė. Dukra puikiai supranta abi kalbas ir kalbėti bando irgi abiejomis iš karto :) Kalbas įtvirtinti padėjo ženklų kalba ir mūsų nuoseklumas - aš lietuviškai, Serioža rusiškai.

Aišku, tokio amžiaus vaikai, kaip Darja (tuoj bus trys), paprastai, jau kalba labai aiškiai. Mūsiškė dar reikalauja aktyviai klausytis. Juokauju, kad mokausi ir mokausi aktyvaus klausymosi metodo :) Daša beveik visada kartoja savo mintį tol, kol aš tiksliai ją atkartoju jai. Atkakli mergina! Neužtenka "aaa", "aha" ir pan. Nesuprasdama taip dažnai bandau išsisukti, bet retai kada pavyskta :) Tad aktyviai klausau ir atkartoju jos pasakytą žodį, mintį ar frazę, t.y. patvirtinu, kad supratau.

Dabar stovime tokioje gan įdomioje ir, sakyčiau, iššūkį keliančioje sandūroje. Lietuviškai ir rusiškai kalba tik papa (tėtis) ir mama, na dar ir draugas Paška, o visi kiti kalba vokiškai. Kol dukra su manim namie, šiuo atžvilgiu laimiu aš. Serioža kalbinės iniciatyvos įmasi vakarais rusiškais skaitydamas ir savaitgaliais aktyviai bendraudamas su dukra. Kai ji pradės eiti į darželį, galiu spėti, kas mūsų laukia :) Iš kitų daugiakalbių praktikos žinau, kad vaikai pasirenka jiems lengviausią variantą. Na, nors kažkiek ramu, kad mes abu su Serioža tik mokomės vokiečių, tad dukra norėdama būti teisingai suprasta, turės kalbėti mūsiškai (rusiškai ir lietuviškai). Čia taip pat galim pažymėti bendravimą su tėvyne. Neišvengiamai Darjai reikės šių kalbų!

Dar viena skaudi problema, kurią matau - tai daugiakalbio vaiko įdentitetas. Tik galiu nuspėti, kas darosi augančio vaiko galvelėje. Mano supratimu, mūsų kaip tėvų užduotis nespausti jos jaustis kažkuo, o kaip įmanoma daugiau skatinti ją įsilieiti į esamą kultūrą. Sugebėti perteikti meilę šaknims, bet kuo lengviau priimti tai, kas yra dabar. Mano troškimas, kad dukra pasirinktų savo tautinį įdentitetą tokį, kuris atneštų kuo daugiau supratimo ir laimės.

Jau šiandien, po beveik trijų savaičių svetur, Darka kalbėdama su netikru ežiuku vadina jį vokiškai - Igel. Čia mūsų namo šeimininkų dėka. Pakankamai aktyviai jiems bendraujant su Daša, rezultatas po truputį atsiskleidžia. Na, su mažiuke, mokausi ir aš. Tik jau aiškų atskymą turintis klausimas - kas greičiau :)?

Ta proga, pristatau Jums Daugiakalbystės blog'ą. Aukse, ačiū už iniciatyvą ir ten kraunamą žinojimą :) Tai tikrai reikalinga!

Apsilankymas Beuron

2011-09-19T22:14:00.007+02:00

Dar vienas turiningas ir nuostabus savaitgalis! Šį kartą aplankėme Beuron, kur pamatėm Dunojaus slėnį bei įkopėm į nemažą kalną Thiergarten. Nuostabu nuostabu nuostabu! "Kas yra žmogus, kad jį atsimeni, kas yra mirtingasis, kad juo rūpiniesi?" (Ps 8, 5) Užlipus ant kalno, sakyčiau gremėzdiškos uolos, atsiveria nuostabūs vaizdai! Kai stovi prieš tokią didybę, pasijauti mažas mažas ir suvoki iš kur viskas ateina...

Ta vieta, kur Dunojaus slėnis, tai ten prasideda mažu upeliuku, kuris po to virsta milžiniška upe. Čia visai, kaip gyvenime :) Žvelgiant į tą upelio čiurlenimą net neįtartum, kad tokia galinga ta Dunojaus upė. Norisi išmintyti ką nors :) Pradžia maža, gal net ne visų pastebima, bet atėjus laikui, viskas gali tapti galinga ir žinoma. Tikrai juk, viskas prasideda nuo mažų dalykų...

Vokietijos provincija

2011-09-17T22:51:00.000+02:00

Iš Seriožos pasakojimų sužinojau, kad šis kraštas, kuriame dabar gyvename, tik prieš 50 metų buvo varganas varganas. Žmonės neturėjo net geriamo vandens. Šiandien matant tuos nerealiai nuostabius vaizdus, prašmatnias naujausias mašinas negaliu tuo taip paprastai patikėti :) Mat šiandien švabai vieni turtingiausių Vokietijoje.

Faina pagyventi būtent provincijoje. Nesunku patikėti, kad didmiesčiuose visiškai kitokia kultūra. Čia visi sveikinasi, užkalbina, lengvai eina į kontaktą. Mūsų Darka susilaukia daug dėmesio. Negailima komplimentų ir saldainių :)

Kadangi čia vis dar saulėtas ruduo, labai daug laiko praleidžiame lauke. Aplinkui nuostabi gamta, nemažai gyvūlėlių. Daug arklių, kuriais mes abi su dukra žavimės. Šalia nemažas žirgynas. Nueinam pas arkliukus, pasikalbam, papasakojam, kaip mes gyvenam :) Tarp kitko, tai irgi metodas išgirsti, ką vaikas mąsto viduje, kokius išgyvena sunkumus ir pan.

Net jau ir švabiškoj šventėje sudalyvavom - Seriožos kolegos gimtadienyje! Buvau nustebinta žmonių šiltumu, draugiškumu, priėmimu. Nemeluosiu, jog turėjau susidariusi vaizdą, apie vokiečių šaltumą, nors ir buvau sutikusi ne vieną šį standartą neatitinkantį vokietį. Džiaugiamės šia patirtimi!

P.s. deja neturiu nuotraukų. Kai turėsiu, būtinai įdėsiu ;)

Vištienos kepsneliai

2011-09-17T09:04:00.000+02:00

Vištienos kepsneliams reikės:
vištienos krūtinėlės filė;
kiaušinio;
druskos;
pipirų;
česnako;
sezamo sėklų.
Krūtinėlės filė subadyti peiliu (kaip steiką). Apibarstyti druska, smulkiai pjaustytu česnaku, pipirais ir kt.jums patinkančiais prieskoniais.
Išplakti kiaušinį ir mėsytę užmerkti kiaušinyje. Kad vištiena būtų sultinga ir minkšta, palaikykite kiaušinyje bent kelias valandas. Geriausiai, naktį.
Apvoliokite į sezamo sėklas ir kepkite gerai įkaitintame aliejuje keptuvėje.

Garnyras pagal skonį.

Beje, šį receptą irgi gavau Kaune iš pussesrės. Ačiū, Diana!

Ryžių ir lęšių košė

2011-09-15T22:42:00.003+02:00

Paskutinį kartą viešėjant Kaune, svečiuojantis pas draugę, išmokau keletą dalykų. Visada žaviuosi žmonėmis, kurie pasirenka sveiką gyvenimo būdą. Paklausite, kodėl gi aš to nedarau :)? Todėl, kad mėgstu valgyti skaniai ir dažnai ne taip sveikai, kaip norėtųsi. Bet ir aš stengiuosi, nors ne taip stipriai...

Tad, Vitaliuk, ačiū už šį receptą!

Ryžių ir lęšių košė
pusė puodelio ryžių (rekomenduotini sveikesni rudi, bet aš naudojau baltus);
ketvirtadalis puodelio žaliųjų lęšių;
pusantro puodelio vandens;
druskos;
sviesto.
Ryžius ir lęšius pamerkiu nakčiai (jei pūsryčiausiu šia koše, nors tinka ir vakarienei). Tada belieka virti 10-15 min. Pagal skonį pagardinu druska ir sviestu.

Ryžių ir lęšių derinys tobulai suderintas baltymų šaltinis. Žalieji lęšiai turi net 31% skaidulų, B1, folio rūgšties ir mineralų, tarp kurių verta išskirti geležį.

Skanaus!

Visko galim sunkiau ar lengviau įsigyti, bet tik ne sveikatos...
Tad linkiu jums sveikos gyvensenos :)

Pirkiniai

2011-09-13T22:44:00.001+02:00

Niekam nepaslaptis, kodėl šiandien taip stipriai žmonės keliauja iš Lietuvos. Pinigai, pinigai, pinigai, be kurių tikrai blogai :) Niekaip neatsistebiu, kaip mes tiek mažai sumokame apsipirkdami. Čia kainos už maistą, rūbus ir kt.tokios pat, kaip Lietuvoje. Tad gaunant nemažai eurų :), tas kainų skirtumas jaučiasi milžiniškai!

Kadangi gyvename be mašinos, apsiperkame keliose vietose. Savaitgaliais, kai mašiną paskolina Seriožos draugas, nuvažiuojame į šalia esantį Albstadt ir apsiperkame savaitei paprastame supermarkete ir spec.MIXMARKT, kuriame randame mums artimų produktų, kurių vokiškose parduotuvėse nėra: grietinės, varškės, duonos ir net lietuviškų saldainių :) Tad namuose maistas kaip ir niekuo nesiskiria.
O jei pritrūkstame kokio produkto, nueinam su Darka į mūsų miestelyje esantį supermarketą. Patogu!

Vokiečiai mėsą ir duoną perką specialiose parduotuvėse, kuriose visa tai parduoda iš pirmų rankų. Kol kas dar neišbandėm, nes tai šiek tiek brangiau. Na, duoną iš kepyklėlės esu pasiruošusi rytoj nupirkti.

Atliekų rūšiavimas

2011-09-10T22:30:00.000+02:00

Būtų įdomu sužinoti, kiek žmonių Lietuvoje rūšiuoja atliekas. Asmeniškai aš to nedariau, nes pakankamai toli buvo rūšiavimo konteineriai. O ir šiaip prisiklausiau istorijų, esą žmonės matė, kad surūšiuotas atliekas atvažiavęs surinkėjas ima ir supila į bendrą :)

Na, o čia Vokietijoj ne tik kad nediskutuotina, bet ir už nerūšiavimą gausi baudą. Vokiečiai labai rimtai priima šį reikalą. Populiacija didelė, tad ir problema labai didelė. Popierius, plastmasė, organinės atliekos ir kita. Plastikinius butelius parduodame. Stiklą taip pat.
Šios tautos sąmoningumas labai žavi. Kadangi Daša savarankiškai meta šiukšles, tai jau dabar turiu jai aiškinti apie rūšiavimą. Mokomės kartu :)

Penkeri metai kartu

2011-09-08T22:40:00.002+02:00

Kalbam su Serioža, kad per tuos penkerius metus labai daug išgyventa. Graži tiesa ir ta, kad mūsų draugystė ir meilė gyva ir auganti! Noriu ilgai ilgai gyventi kartu. Per šį išsiskyrimą dar labiau supratau, koks svarbus šis asmuo mano gyvenime...

Saule, sveikinu Tave su šia nuostabiai gražia meilės švente! Myliu Tave!!!

Nauja pradžia

2011-09-08T21:01:00.011+02:00

Tik atvykus, jau kitą dieną mano mylimas Serioža nuvežė mus paganyti akių ir sielų :) Jau vien riedant greikeliais Švabijos žeme yra į ką pasižiūrėti - visur Švabijos Alpės.

Pirmas toks, sakyčiau, didelį įspūdį keliantis reginys, tai Überlingen. Nuotraukoje matosi tikros Alpės. Faina, kad grįžom į vasarą. Buvo šilta, gera ir gražu.

Sekmadienį su mūsų namo šeimininkais nukeliavome į Burg Hohenzollern pilį. Įspūdžių per akis, kad ramiai galėčiau gyventi visą savaitę :)

Pakeliui dar užsukome į mini zoologijos sodą. Ot buvo džiaugsmo mūsų Darkai!

Gyvename dviejų aukštų nuosavame name su nuostabiais šeimininkais. Įsikūrėme antrame aukšte. Turime visko, ko mums reikia. Netgi galime naudotis vidiniu kiemu, kuriame yra smėlio dėžė ir supynės. Dašai rojus, beje, kaip ir man! Aš nepamenu tokio ramaus laiko :)

Kadangi miestelis labai mažas, tai su Darka pasivaikštom ir žaidžiam kiemelyje. Winterlingene gyvena apie 7 tūkst. žmonių. Čia viskas nuostabiai sutvarkyta. Tikrai vokiškai :) Čia vyksta ir veiklos, tik man pirmiau reikia išmokti kalbą ir tada bus įdomiau.

Beje, Serioža mokosi vokiečių privačiai, o po to mane vakarais mokina. Taip pat galiu praktikuotis vokiečių su šeimininkais. Jie intensyviai bendrauja su Darka, tai ji jau sako hallo, danke ir bitte. Tikriausiai, mergina greit mokys mane.

Rose, mūsų angelas (per šį laiką pamėgtas mano personažas:)), kiekvieną deiną vis ką nors mums paruošia: tai Darkai žaislų, tai kojines, tai džemo ar slyvų. Kaip malonu, kai tavim taip natūraliai ir geranoriškai rūpinasi. Tikrai jaučiuosi labai gerai. Geriu ramybę, kasdienybę, kurioje gaminu, rūpinuosi ir mėgaujuosi tiesiog buvimu mama ir žmona.

Na, šiam kartui tiek. Apie kitus dalykus vėliau...

Kelionė autobusu

2011-09-07T23:27:00.005+02:00

Niekas nepatikės, jei pasakysiu, kad beveik 30 val. kelionė su mažamete dukra (2,11 m.) autobusu Vilnius-Stutgart buvo labai gera! Tikrai krupščiai tam ruošiausi! Prisidėjau tiek papildomų krepšių į saloną, kad mane lydėjęs kaimynas net suabejojo, ar mane įleis į autobusą :) Bet įleido be jokių komentarų! O tuose krepšiuose susidėjau pledų, pagalvių, žaislų, knygelių, užkandžių, gėrimų ir kt. Ir tikrai nepasigailėjau. Nerealiai pagelbėjo dar vienas, visiškai netikėtai ir maloniai atkeliavęs tiesiai į autobusų stotį, papildomas daiktas-tai vaikiško grožio ausinukas su lietuviškom pasakom!!! VIKTORIJA, ačiū!!! Tu nereali :)))

Gavome pačią, mano supratimu, geriausia vietą-prie didelio lango antrame autobuso aukšte. Aš pati realaksavau beveik visą kelią, stebėdama nutolstančius Lietuvos vaizdus, po to prasidėjusius Vokietijos. Smagu buvo pažinti ir Darją, kuriai irgi visa tai buvo pramoga. Stovėdavo įsikibusi į turėklą ir ilgai galėdavo žiūrėti besikeičiančius vaizdus.

Labai pergyvenau, kad mūsų Darja nemiegos ir tada bus nevaldoma. Ji tikrai rami, bet jei pavargusi, tai ojojoj... Ji lūž, bet neis miegoti. Taip buvo ir autobuse. Tad teko jėga prispausti :) Pavyko! O pamiegojusi mūsų mergina buvo tiesiog angelas. Ne ką blogesni angelai važiavo šalia :) Esu dėkinga toms moterims, kurios pasikviesdavo Darka šalia ir su ja bendraudavo. Mažiukei patiko draugija. O aš net ir knygą paskaičiau!!!

Naktiniui miegui pravertė mano pledai ir pagalvės. Paklojau Dašai guolį tarpe tarp sėdinių. Jai patiko tokia maža erdvė ir mergina išmiegojo visą naktį Lenkijos keliuose. O aš raičiausi ant dviejų sėdynių :))

Suprantu, kad minusų keliauti autobusu surastume žymiai daugiau, bet aš pabandysiu surašyti pliusus:
a) žymiai pigiau;
b) galima pasiimti daug bagažo;
c) erdvu, galima keisti aplinką;
d) tualetas vietoje;
e) galimybė užsisakyti karšto maisto ir gėrimų;
f) nauji žmonės.

Paskutinės valandos buvo sunkiausios. Likus iki Stutgarto 35 km. įstrigome į kamštį, kurio dėka vėlavome net 3 val. Na, bet nieko, už tat susitikimas su Mylimu buvo vertas to :) Serioža pasitiko mus su balionais ir saldainiais! Gera ir vėl būti kartu!

Laukite gyvenimo svetur tęsinio...

Ate, Lietuva!

2011-08-31T13:56:00.003+02:00

Rytoj bus sąmyšis, šurmulys, gyvybingas... Tikriausiai vyraus visokios nuotaikos. Mūsų gyvenimas prisidės prie šios atmosferos, bet kitaip :) Rugsėjo 1 d. išvykstame į Vokietiją! Ate, Lietuva! Šis atsisveikinimas pilnas įvairiausių jausmų. Pasiilgsiu artimųjų, draugų veidų, namų, žalumos... Nelengva, bet bus įdomu. Nesu prisirišusi prie vietos. Labiausiai ilgėsiuosi žmonių!

Taip pat nekantraudama laukiu, kada gi išvysiu savo meilę :))) Niekada gyvenime nebenoriu taip ilgai išsiskirti! Laukiu laukiu...

Melagis ant kušetės

2011-08-27T11:26:00.005+02:00

Mane be galo žavi ir įtraukia knygos, kuriose analizuojamas žmogiškumas (visomis prasmėmis - bloga ir gera!), jo būsenos, asmenybiniai dalykai ir tikri, atviri santykiai. Dažnai labiau pradedu pažinti žmogų ir galiu daug ką pritaikyti savo gyvenime.

Viena iš tokių, ką tik perskaitytų knygų yra Irvin D.Yalom "Melagis ant kušetės". Neišsemiami žmogaus gyliai! Vėl gi dažnai kalbama apie vaikystėje įvykusius įvykius, kaip apie esminius ateities kūrimui. Pastebėtinos įžvalgos apie keršto bei godumo priežastis ir, aišku, pasekmes.

Nėra laiko!

2011-08-24T14:35:00.002+02:00

Kai dar darbavausi Mamų menėje, esu gavusi tokių komentarų, esą ko tu ten tuos mažulius mokai? Ar tie 1 m. pypliai ką nors supranta?

Štai čia iš tos serijos!
Jei jau kur einam su Darka, tai reikia pasisupti ant visų sūpynių, pasikarstyti. Jei skubu, visaip stengiuosi nematomai aplenkti šias pramogas, tačiau ne visada pavyksta :) Bėgam vieną rytą ir Daška bėga ant sūpynių. Sakau, kad skubam, nėra laiko! Ji man: "Mama, aš turiu laiko!" :)))

Martynas Levickis

2011-08-18T22:45:00.004+02:00

Šiandien su Rasele nuostabiai praleidome vakarą! Per savo gimtadienį (dar kovą) iš mylimų kaimynų gavau du bilietus į Šv.Kotrynos bažnyčioje vyksiantį Martyno Levickio koncertą. Jis tikrai nerealus!!! Sausakimša auditorija klausytojų savo stipriais plojimais irgi pripažino tai! Esam sužavėtos :) Kai kažkiek esu paragavusi šios duonos, t.y. šiek tiek tampiau akordeoną, tiksliau man jį padėjo tampyti, nes neužtekdavo jėgų :), tai galiu suprasti šio žmogaus talentą ir mokamą kainą, kad pasiekti tokių rezultatų. Esu įsitikinus, kad Martynas sulauks pasaulio pripažinimo! Jo jausmas, perteikiama muzika, charakteris, jautrumas, nuoširdi šypsena, darbo prakaitas ir t.t. žavi!!!

Art deco stilius

2011-08-18T14:48:00.008+02:00

Informuota ir paraginta Viktorijos (ačiū Tau!), reaktyviškai su sese ir dukra sudalyvavom Lietuvos dailės muziejuje vykstančioje "Art deco stilius" parodoje. Mada, grožis, moteriškumas, elegancija... Nežinau, kaip dar galėčiau apibūdinti tai.

Deja ne viskas taip žavu, kaip norėtųsi! Pamačiusi tokias nuostabias sukneles, maniškė princesė pribėgo prie vienos ir piršto galiuku prilietė, sakydama: "mama, none šita" (mama, noriu šitos). Aš jai tyliai į ausį: "mažiuk, neliesk", bet tuo pačiu metu iš kitos salės pusės aidi piktos senjoros balsas: "Ką jūs darot? Kodėl netramdot savo vaiko?" Taip mus apšaukė ten dirbanti elegantiška ponia. Ech tie vaikai! Sakau aš jei: "Nerėkite taip, vaikas nieko blogo nepadarė. Ir, apskritai be vaikų Lietuvą numirs." Buvau tikrai labai pikta ir įsiskaudinus. Mat po mano šio pastarojo komentaro ji dar pridūrė: "Nu ir gerai! Ir nereikia mums tokių neklaužadų!"
Čia man tikriausiai smūgiai, kad lengvesne širdim palikčiau Lietuvą :) Aš nežinau, kaip gera gyventi tokioje tautoje? Ačiū Dievui, kad ne visi tokie! Bet tokioje gražioje, pilnoje elegancijos, gracijos ir ect. vietoje, tokie pikti ir visiškai nedraugiški mūsų stebuklams, t.y. tiesiogiai mums mamoms vieta! Esu pasipiktinusi ir ten grįžti nebenoriu... Net nežinau, ar įmanoma pakeisti tokią sistemą? Tikriausiai, kad ne taip greit, kaip norėtųsi.

Paskui svajonę!..

2011-08-13T19:01:00.002+02:00

Motinystė paprastą susiklosčiusį gyvenimą papurto iš pagrindų! Niekada negalvojau, kad imsiuosi verstis tokia veikla, kaip Mamų menė! Galiu pasakyti, kad motinystė atveria tai, ko niekada net neįtarei galint būti! Būnant su vaikučiu, t.y. gerokai sustojusi nuo lėkimo ir nepaliaujamo įsisukimo, galvoje susidėlioja tai, ko iš tiesų norėtum. Belieka pasitelkti drąsą, ryžtą ir išmintį!

Daugiausiai ir stipriausiai galiu dėkoti savo vyrui, kurio dėka galėjau imtis šio nelengvo, bet mano išsvajoto iššūkio. Visada jaučiau padrąsinimą, užnugarį ir patarimus, kurie gyvybiškai svarbūs!
Taip pat stipriai įtakojo supratimą, kaip reikėtų elgtis, kokius pasirinkimus daryti, kaip anksčiau rašiau, motinystė. Tik augindama dukrą įgijau to, ko niekur ir niekada nebūčiau įgijusi. Gimus mūsų stebuklui, ėmiau svajoti apie veiklą su vaikais. Esu baigusi muzikos pedagogiką, tad toks derinys, kaip motinystė ir muzika - tiesiog tobulas :)

Viską, ką mokėjau vadovaudama, tai ištekliai iš organizacinio darbo (savanoriško, po to etatinio darbuotojo) LKSB, kurioje daugelį resursų, įgūdžių ir patirties gavome ir iš kitų tarptautinių dukterinių organizacijų. Dirbant krikščionių studentų bendrijoje išmokau planuoti laiką, atsirinkti prioritetus, matyti plačiai įvairias sritis ir jas valdyti bei administruoti; taip pat aiškiai suvokiau globalų pasaulio keitimą, t.y. Visagalio Dievo troškimą, kad kiekvienas asmuo keistų pasaulį, pradėdamas nuo savo įtakos zonos. Todėl įprasminta rizika, pradėtas verslas ne dėl "produkcijos", o kuris keičia aplinką, yra vertingas!
Visa kita buvo tiesiog stebėjimas to, kas vyko natūraliai: žmonės, aplinka ir kt. Įdomu, jog knygos "Verslas ir moteriškumo principas. Neatrastas lobis" autorės patirtis patvirtina manąją patirtį. C.R.Frenier savo versle nesivadovavo sukurtais, suplanuotais principais, o pasidavė natūraliam augimui, nes būtent tai atspindi realius gyvenimus! Čia nekalbu, kad nereikia planuoti, bet labiau apie akcentus ir prioritetus.

Manau, kad stiprioji Mamų menės dalis - atmosfera! Tai tikrai palankus verslo veiksnys. Būtent atmosfera palaiko gerą darbuotojų ir klientų savijautą. Aišku, kad man nepavyko pastebėti visų santykių niuansų, bet emocinis klimatas tikrai yra geras.

Buvau pasinėrusi į procesą, kas, sakyčiau gan moteriška. Gyvenau savo darbu, santykiais jame, nes priėmiau tai, kaip neatsiejamo gyvenimo dalį. Spontaniški nauji santykiai mane gaivino ir koncentruodavausi būtent į tai, todėl netobulumų ir neužbaigtų darbų tikrai buvo :) Atėjus Tomui (apie jį žemiau), per kelias savaites visi netobulumai, reikalaujantys galutinių sprendimų, buvo tiesiog akimirksniu sutvarkyti! Čia suvokiu, jog komandinis darbas neįkainojamas.

Tokiai mažai įmonei būti vienišai reiškia būti pasmerktai! Lietuvoje praktiškai nėra jokios palaikančios struktūros. Tad bendradarbiavimas su panašiais yra būtinas. Kaip pamačiau daugelis tai supranta ir Menės mamos su vaikučiai gaudavo paramos įvairios produkcijos ar aktualių paslaugų.
Džiaugiuosi išdrįsusi pakalbinti knygų tinklą Vagą! Tokio geranoriškumo ir betarpiškumo tikrai nesitikėjau. Nors projektas reikalavo intensyvumo ir organizuotumo, tačiau nuostabioje aplinkoje, prie kavos puodelio rengiamos paskaitos/diskusijos "Apie ką kalba mamos" tapo ne tik man, bet ir Ozo Vagos vedėjai šeštadienio pramoga. Rimti pokalbiai neretai pavirsdavo subtiliais paplepėjimais, ar net karštu juoku.
Sužavėta draugiška aplinka vaikams! Mažyliai laisvai galėjo vartyti knygeles. Kartais atrodė, kad per daug netvarkos ir negražaus elgesio, bet iš vedėjos Vilmos nei karto neišgirdome priekaištų. Anaiptol, tik paskatinimą ir padrąsinimą, kad nieko tokio :) Ačiūūū, Jūs nereali :)!
Už šią galimybę esu dėkinga pardavimų ir rinkodaros vadovei Astai! Jos palaikymas ir betarpiškumas tiesiog uždega!

Kadangi išvykstame gyventi į Vokietiją, Mamų menei vadovaus Tomas Jocius: lyderystesakademija.lt, inspiration.lt. Kiek teko per šį neilgą laiką jį pažinti, tai tikrai paprastas, betarpiškas, tvarkingas, mylintis vaikus žmogus. Atidavusi įstaigą į Tomo rankas, jaučiuosi pakylėta ir laiminga, nes trokštu, jog Mamų menė žydėtų!!! Kadangi Tomas jau turi nemažą vadovavimo patirtį, esu įsitikinusi, jog viskas klostytis puikiai!

Visi tie intensyvios veiklos metai pralėkė akimirksniu. Jaučiuosi praturtėjusi, daug ko išmokusi, supratusi, sutikusi nuostabių ir visokių kitokių žmonių :), ir visiškai naujai atradusi save! Nekantrauju pamatyti, kas atsiskleis toliau, išvykus į Vokietiją!

Verslas ir moteriškumo principas

2011-08-13T17:33:00.000+02:00

Gaila, kad ši knyga - Carol R.Frenier "Verslas ir moteriškumo principas. Neatrastas lobis"nepasitaikė anksčiau, kai vadovavau Mamų menei. Pamačiusi akciją, negalėjau susilaikyti ir nusipirkau už 4,99. Aišku, į lagaminą (keliauti į Vokietiją) ji nebetilps, bet perskaitysiu ir perleisiu kitiems. Manau, kad knygos turi keliauti per rankas; jos turi būti skaitomos, o ne puošti lentynas! Kas norėtumėte ją paskaityti, prašom rašykit man :)

Jau pats pavadinimas sužavi ir nekelia dviprasmiškų minčių. Jei būtų akcentuojama moters lytis, o ne principas, tikriausiai net nesusidomėčiau tokiu skaitiniu. Autorė nesupriešina vyro ir moters (kas būdinga šiais laikais!), bet kaip tik išryškina moteriškumo ir vyriškumo skirtingumus bei jų vienybės galią. Man labai artimas komandinis darbas. Netgi kaip kitaip neįsivaizduoju! Nuoseklus pasiskirstymas krypčių - vieni kuria ilgalaikį procesą, kiti - nustato prioritetus ir daro galutinius sprendimus, ar gi ne tobulas derinys :)? Akcentas ne individualizmą ir lyčių lygybę, o į bendruomeniškumą, kuriame vyrauja rūpestis ir pagalba vienas kitam.

Dar kas mane žavi ir uždega, tai vertybinis požiūris. C.R.Frenier pamini gausios produkcijos realybę, kuri gaminama nemąstant apie tai, kam ir kuo jie bus naudingi. Jų tiesiog pageidauja reklama. Tokiu būdu ir kuriama sistema, kuriai tarnaujama neatsižvelgiant į tikrus žmogaus poreikius!
Prie svarbiausių vertybių priskiriu ir požiūrį į žmogų: darbuotojus ir klientus. Knygoje pateikiama daug pavyzdžių, kai vadovas elgiasi savo žmonių labui, kartais net save nužemindamas. Čia mano siekinys! Realiai sunku nusižeminti, nes bijai, jog tavęs nebevertins ar negerbs. Tačiau ne vieną kartą įsitikinau, kad tikrasis atsidavimas ir darbuotojų bei klientų gerovės kūrimas sukuria ypatingą ir išskirtinę vietą! Suprantu, jog dar mokytis ir mokytis neteikti pirmenybės kuriam nors požiūriui ir nežeisti žmonių vidinio pasaulio!

Pro akis nepraeina ir baimės traktavimas - "...poreikio kaupti ir šykštumo priežastis yra ne gobšumas, o baimė" (24 psl.). Mat bijome, jog juodai dienai atėjus, neturėsime, kas mumis pasirūpins. Daiktais kompensuojame gyvybingumo trūkumą. To pasekoje užgožiame kūrybiškumą ir produktyvumą! Be to "patogumo" ir "saugumo" garantas užgožia įvairiapusę patirtį, kuri teikia gyvenimo džiaugsmo pažinimą. Vis šie dalykai atsispindi aplinkoje, kuri paprastai apgriozdinta "sunkiais", prabangiais daiktais. Užmirštama apie natūralumą ir paprastumą. Neveltui net aštuoniasdešimt procentų informacijos gauname per akis, tad viską, ką matome kalba apie žmonių mąstymą ir neabejotinai veikia juos..

Periferinis suvokimas - vienas iš stipriausių moteriškumo bruožų. Čia didelį vaidmenį vaidina intuicija, kuri padeda aprėpti visumą, nežiūrint išsisklaidžiusių detalių. O kaip tai svarbu versle!!! Atskirame skyriuje autorė dalinasi sodininkystės patirtimi, paprastais pavyzdžiais pagrįsdama kaip svarbu matyti, jausti ir veikti. Dažnai net neįmanoma daug ko tiksliai įvardinti ar paaiškinti (kaip to reikalaujama versle!), tada tenka vadovautis kuo kitu, nei faktine informacija.
Keliaudama toliau, rašytoja parodo, jog visa informacija yra susijusi. Klaidingai mąstoma, jog "tai ne mano sritis". "...gal informacijos ir nestokotume, jei iki galo suvoktume turimą informaciją ir mokėtume ja pasinaudoti, užuot atidėję ją į šalį, manydami, jog tik tam tikra informacija tinka verslui." (41 psl.)

Visiškai kitoks požiūris į jausmus. Paprastai versle vadovaujamasi logika, o ši verslininkė ne tai, kad nepaneigia, bet didelę ir svarbią vietą skiria jausmams, kaip priemonei pasiekti gerų rezultatų. Jausmai neakcentuojami, bet vėlgi ieškoma balanso! Mat remiantis Jungu, jausmai (ne emocijos!), kaip ir mąstymas yra viena iš svarbiausių funkcijų vertinimui ir sprendimui priimti.

Rekomenduoju ne vien verslininkams, bet ir tiems, kurie vadovauja mišriam kolektyvui ar bendruomenei!

Katiniukas

2011-08-11T12:18:00.006+02:00

Vienos paros augintis, Jurgytės kačiukas tiek daug atnešė džiaugsmo į mūsų namus! Jurgai išvažiuojant vienai dienai prie ežero, paprašiau Dašai pramogos :)) Niekada negalvojau, kad mūsų namuose galėtų apsigyventi katinas. Serioža irgi buvo nustebęs mano norais :))) Visada svajoju apie šunį, o štai turėjom patirties pabūti su katinėliu. Darka gal kokias porą valandų intensyviai rūpinosi ir bėgiojo paskui jį. Ištisai su juo kalbėjosi. Žodžiu, gyvūnas atneša labai daug naujovių ir gerų pokyčių šeimos gyvenimui. Reikės ateity apie tai pagalvoti :) Netgi mane katinėlio murkimas ne kartą per tą trumpą laiką nuramino. Tikra terapija!

O čia dainelė apie Rainą katytę :))

Du draugai

2011-08-05T21:43:00.006+02:00

Kai mes atsikraustėm gyventi čia, į savo pirmąjį butą, mūsų superinių pipinų (kaimynų), kaip dabar sako Daša, Jokūbėliui buvo trys, o mūsų Darka dar vystėsi įsčiose. Kol Jokūbui sukako penkeri, aš kartas nuo karto prižiūrėdavau du vaikus. Tad jau nuo tada Darka pradėjo draugauti :) Kas vyksta dabar, galima tik stebėtis! Jokūbui šešeri, o Dašulei - tuoj bus trys. Kaimynai minėjo, kad Jokūbas išreiškęs norą, jog Daša būtų jo sesuo :) Jis taip nuostabiai ja rūpinasi! O mūsiškė su tokiu entuziazmu visada laukia susitikimų ir viską nori Jokūbui (vadina jį lele) atiduoti :) Žavimės!!!

Žmonės

2011-08-05T17:18:00.010+02:00

Kaip man trūksta mano vyro! Atrodo, kad mes labai stipriai vienas prie kito emociškai prisirišę... Niekada gyvenime daugiau nenorėčiau tokios atskirties! Man jau geriau ta vadinama trintis ir konfliktai, nei kažkokios nepilnatviškos dienos...

Kaip džiaugiuos, kad yra gyvenime daug žmonių! Būtų baisiai liūdna, jei šiandien pas mus nesisvečiuotų sesute! Rasele savimi pripildo vakarus :) Ir Daša labai ją myli!
Neseniai išvyko Rasos kanadietė draugė, su kuria irgi linksmai ir turiningai leidome laiką :) Tikras džiaugsmas susitikti skirtingų kultūrų žmonių, juos pažinti ir kartu bendrauti!

Vaikiški skaitiniai

2011-07-17T13:06:00.009+02:00

Kaip ir daugeliui vaikų, Darjai labai patinka kartu skaityti knygeles. Šis malonumas dažniausiai atitenka prieš miegą. Tai iš ties puikus būdas kartu leisti laiką!

Kol dar Serioža buvo kartu, vakarais šiuo procesu užsiimdavo jis. Tad "Каруселька для детей 3-4 лет" atidėjom iki Vokietijos.

Dabar abi su Daša skaitom keletą labai fainų knygelių:

1. "Didžioji knyga vaikams". Vertinga knyga, nes ją skaityti bus galima tikrai ilgai: mokomasi pažinti spalvas, formas, metų laikus, skaičiuoti ir skaityti.

2. J.Sakalauskaitė "Smagiosios Pelytės Smailytės istorijos". Atrodo, Darkai dar per sunkus tekstas, bet aš ištisai jo neskaitau, o savais ir paprastesniais savo žodžiais atpasakoju. Ši knyga mums kaip tik į temą šiuo laiku! Su dukra daug kalbame apie išvykimą į naują šalį ir naują patirtį joje. Tad Palytės Smailytės personažas mums padeda daug ką suprasti: kaip ruoštis kelionei, kaip skrendama lėktuvu, kam reikalingas pasas :) Smagi knyga žiūrėti paveiksliukus. Irgi perspektyvoje dar bus ilgai įdomi!

3. Dar viena mūsų šio gyvenimo periodui tinkanti knygą - Nuria Roca "Draugystė - nuo senų draugų iki naujų draugų". Jau dabar daug kalbuosi su dukra, kad Vokietijoje nebus jos senų draugų. Ji tada perklausia: "Osana bus? Elsia bus? Apile bus?..." Ne nebus, ne nebus... Tada įvardinu, kad tikrai gali būti liūdna, bet nuteikiu, kad ieškosime naujų vaikų ir bandysime su jais susidraugauti. Daša kartoja: "Bus kiti lelės." Taip, tikrai bus :) Puiki knyga, klabantis su vaikais apie mūsų gyvenimo realybę, santykius, o ypač tinka, jei kur nors kraustotės!!!

Bananų blynai su kondencuotu pienu

2011-07-17T12:23:00.003+02:00

Žiūriu šaldytuve guli jau beveik prie mirties pajuodę bananai :) Ką daryt?

Puoliau maišyti blynų tešlą (kiaušiniai, pienas, miltai), sutraiškiau į ją tuos bananus ir įdėjau šaukštą kondencuoto saldinto pieno. Nu kaip skaniai gavosi! Kirtom su Daša pusryčius :)

Padėkime pažinti spalvas

2011-07-15T23:41:00.005+02:00

Dabar pas Dašą periodas, kada jai labai rūpi spalvos. Žinau, jog būna, kad kai kurie vaikai jas išmokšta įvardinti anksčiau. Bet čia individualus dalykas! Tad, jei vaikutis iki mokyklos tinkamai įvardins spalvas, tai jau geras pasiekimas ir jam palengvinimas. Kol kas mūsų mažoji negali ištarti spalvų pavadinimų, tai naudoja gestus. O tai didelis palengvinimas ir smagus žaidimas :)
Ant įvardintų spalvų įdėjau nuorodas, kuriose pamatysite gestą.

Sužinojau, kad paprastai iki dviejų mėnesių kūdikiai skiria baltą ir juodą spalvas, kurios žavi savo kontrastiškumu. Jau po dviejų mėnesių, nesvetimos tampa mėlyna, violetinė, pilka ir kitos ryškesnės, šiltos spalvos. Keturių mėnesių kūdikiai jau skiria daugumą spalvų, o sulaukę šešių — jas supranta kaip suaugę.
Pagrindinės spalvos: geltona, mėlyna, raudona.
Spalvų pavadinimus vaikai išmoksta nuo dviejų iki penkerių metų. Todėl labai svarbu šiuo laikotarpiu intensyviai su jais žaisti žaidimus, kuriuose yra daug spalvų, nuolat kartoti ir priminti, kur kokia spalva. Spalvotos kaladėlės, žaislai, spalvoti daiktai kambaryje ar paprasčiausi puodeliai, iš kurių kas dieną Jūsų sūnus ar duktė geria sultis — visa tai padeda pažinti ir prisiminti spalvas. Tereikia laiko, kantrybės ir pastangų.O gestai dar vienas smagus ir įsimintinas būdas mokytis!

E.Erikson. Vaikystė ir visuomenė

2011-07-12T10:39:00.001+02:00

Turiningas atostogų (jei galima šį laiką taip pavadinti) skaitinys - Erik H. Erikson "Vaikystė ir visuomenė". Daug klausimų ir pamąstymų sukeliantis teiginys, kad asmens sutrikimai slypi pačio asmens kūne, sieloje ir visuomenėje. Visa tai susiję ir neatskiriama! Sutrikimo šaknys gali slypėti net tolimoje protėvių praeityje. Autorius pateikia žydų gyvenimo charakteringą pavyzdį. Taigi, norint giliau suvokti asmenį, reikia pasigilinti ne tik į šeimos požiūrį, bet net ir į jo protėvių gyvenimą!

Eriksonas teigia, kad viena didžiausių problemų tėvų ir vaiko santykyje (o aš pridurčiau, visų žmonių santykiuose) yra kontroliavimas. Tad tėvų užduotis būtų išsilaisvinti iš kontrolės, o akcentuoti savo ir vaiko savikontrolę. Mat kontrolė iššaukia ne meilę, o priklausomybes, vienas kito valdymą ar net naikinimą.

Vaikai nėra gyvūnai, besivadovaujantys instinktais! "Žmogaus "įgimti instinktai" yra potraukių nuotrupos, kurias reikia surankioti, įprasminti ir iš jų sukurti darnią visumą." Ar gi tai ne didžiausias suaugusiojo siekinys, galvojant apie vaiko gyvenimą?

Štai keletas metodų geriau pažinti vaiką. Aišku, tai metodai tyrimams, bet juos tikrai galima pritaikyti savo kasdienybėje su vaikais. Panaudoti tai, kaip žaidimą, o reikalui esant stebėjimus pateikti specialistui.
1. Ant stalo sudėkite atsitiktinai parinktus žaislus. Stalas tebūnie kino studija, o žaislai - aktoriai ir dekoracijos. Paprašykite vaiko sudėlioti įspūdingą įsivaizduojamo filmo sceną.
Arba sudėlioti dramatišką sceną, jei žaisite su vyresniais.
2. Su mažesniais vaikais galima tiesiog žaisti ir stebėti jų reakcijas, įsivaizdavimus.
Vaikų žaidimų scenos glaudžiai susijusios su jų pačių gyvenimais. Stebint atsiskleidžia esminės varomosios jėgos.

Šį skaitinį rekomenduoju visiems pedagogams :)

Mėsos maltinukai

2011-07-07T22:57:00.007+02:00

Ką tik pas mus svečiavosi Seriožos pusbrolis. Tai daug gaminome rusų virtuvės. Taigi, maltinukų (teftielių) receptas:

500 g. jautienos ir kiaulienos faršo;
šiek tiek ryžių;
svogūno;
2-3 česnako skiltelės;
druskos, pipirų, žolelių (pagal skonį);
miltų.

Padažui
Pomidoro;
svogūno;
miltų;
aliejaus;
druskos, pipirų.

Išverdame ryžius, atvėsiname ir dedame į mėsą.
Smulkiai supjaustome svogūną ar su stambia tarka sutarkuojame, susmulkiname česnako skilteles ir sudedame į mėsą.
Beriame druską, pipirus, pagal skonį įv.prieskonių.
Gerai išminkome.
Delnuose darome rutuliukus, apvoliojame miltuose ir dedame į skardą. Užpilame vandeniu, kad šiek tiek apsemtų ir pašauname į 250 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepame apie 15 min.
Ruošiame padažą. Susmulkiname svogūną ir pakepame įkaitintame aliejuje. Kubeliais supjaustome pomidorą ir svogūnams šiek tiek apkepus, dedame ir juos. Įverimae šaukštą miltų, gerai išmaišome ir paskaniname prieskoniais.
Užpilame paruoštą padažą ant maltinukų ir dar pakepame orkaitėje apie 10 min.

Manau ir vaikams patiks!

Kirkpykloje PUKIS

2011-06-30T13:32:00.004+02:00

Prieš išvažiuojant atostogauti, nuvažiavome į vaikų kirpyklą PUKIS apkirpti Dašulės! Buvom nuostabiai nustebinti! Mūsų dukra viskuo džiaugėsi, jautėsi rami, priimta, sudominta. Mums irgi su Serioža buvo ne liūdna :) Profesionalus darbas! Aišku, turiu pastebėti, kad vaikams iki metų, gali nebūti pramoga. Vienas berniukas labai pergyveno, bet, mano manymu, tik dėl to, kad dar mažiukas. Mat pramogauti irgi reikia motyvacijos :))) Tad ši kirpykla, kaip gera, prasminga, naudinga pramoga! Ačiū!

Atostogų patirtis sergant

2011-06-26T10:49:00.007+02:00

Savaitę prieš atostogas, Dashai supuliavo akytės. Daktarė sakė, kad tai infekcija. Išrašė lašiukų, kuriuos ištikimai lašinom 10 dienų. Atrodė, kad viskas praėjo ir mes laimingi išvykome atostogauti. Praėjus net penkioms dienoms, vėl pastebėjom, kad rytais traiškanoja akytės. Jau buvome Klaipėdoj. Nuvažiavom į vaikų polikniniką. Kaip gerai, kad pasiėmiau vaiko gimimo liudijimą! Ne visada taip dariau, bet po šio įvykio suprantu, jog tai yra būtna! Registratūroje infomavome, jog esame ne vietiniai, paaiškinome problemą. Nusiuntė pas akių gydytoją. Kaip įprasta tokiose vietose, pralaukėme apie valandą. Pagaliau įėję, buvom nepriimti, nes reikalingas pediatro siuntimas. O iš kur jį gauti :)? Šalia vaikų polikninkos yra vaikų ligoninė ir priėmimo skyrius. Sakau Seriožai, nueinam ten ir paprašysim. Ten irgi nebuvom išskėstom rankom priimti: "Ko jūs čia iš vis važiuojat, jei esat sergantys. Neturime kaip jūsų apiforminti! Juk ši pagalba jums visai nebūtina..." Bet mums atkakliai reikalaujant, siuntimas buvo išrašytas! Jei Jums taip atsitiks, žinokite, tai tiesiog Jums priklauso, nes esate pilnateisis Lietuvos pilietis ir Jūsų vaiko sveiktata svarbesnė, nei kažkokie formalumai! Labai liūdna, kad reikia už savo teises kovoti ir pasiimti priklausančius dalykus atkaklumu, kuris tieiosg būtinas mūsuose.
Pagaliau vėl patekus pas daktarę, maloniai buvome nustebinti paslaugumu! Pasirodo, kad biurokratija ima viršų, bet yra nuostabių žmonių, gerai atliekančių savo darbą. Tad mums buvo paiišinta, kad dukrai akių vokų uždegimas, įtakojamas infekcijos. Lašinant išrašytus kitus lašiukus, infekcija keliaus kitais organais - gerkle, nosimi ir t.t. Na, buvome įspėti! Palašinus lašiukus, po dienos prasidėjo reali kova. Pakilo temperatūra iki 40 laipsnių. Skaudėjo gerklytę. O šiandien Daša dar ir vemia. Ką rytojus atneš :)?
Esu dėkinga Dievui, jog esame vieningi! Žaviuosi Seriožos atkaklumu, švelnumu, rūpesčiu. Sėdim visi namuose. Serioža skaito Dašai knygeles, nešioja, guodžia ją. Nors kalbinu papramogauti, bet jis atsisako, nes negali palikti mūsų tokioje situacijoje :) Ačiū Tau, mano meile!
Atostogos yra atostogos, bet šeimos vienybė ir meilė vienas kitam svarbiau, nes laimingas esi visose gyvenimo situacijose!..

Patarimai atostogaujantiems:
- vykstant su vaiku, būtinai pasiimkite gimimo liudijimą;
- susirgus, iš karto važiuokite į vaikų priėmimo skyrių (iš anksto susižinokite adresą);
- jei reikia specialisto konsultacijos, prašykite (reikalui esnat, pareikalaukite) siuntimo.

O geriausia, tiesiog nesirkite ir būkite laimingi!

Mano pirmieji dekoruoti buteliai nr.2

2011-06-21T11:09:00.006+02:00

Ką gi tęsiame mano pirmųjų dekoruotų butelių idėjų aprašymą. Šis kūrinys labai paprastas!
1. Paėmiau, jums matomos pateiktoje nuotraukoje, butelį Šilto vandens pagalba nuvaliau etiketes, švariai nuploviau ir patepiau actu.

2. Nudažiau tamsiais akriliniais dažais. Priereikė keturių sluoksnių, kol butelys tapo nepermatomas. Kiekvienas atskiras dažymas atliekamas, kai dažai visiškai išdžiūsta!

3. Visiškai išdžiuvus, stiklui skirtais dažais nupiešiau saulytę. Naudojau geltoną, žalią ir raudoną spalvas.

4. Dažams išdžiuvus, nulakavau blizgiu laku. Patartina lakuoti, kol nebesijaus stiklo dažų iškilimas. Tada vazelė garantuotai išliks ilgiau (nenutekės dažai!).

Kt.butelių dekoravimo idėjos

Klaipėda

2011-06-20T21:48:00.004+02:00

Esame Klaipėdoj! Gera turėti galimybę pabūti pas Dašos senelius ir tetą Katią :) Nors nėra karšta, bet mes randame daug nuostabios veiklos. Buvome sode, kur auga Darjai pasodinta Alyva. Mažiukė padėjo skinti braškes ir godžiai jas valgė. Skynė gėles, uostydama ir gėrėdamasi.

Nežiūrint to, kad prie Baltijos pakankamai vėsu, dukra su tėčiu kūrybingai žaidė. Aišku, kadangi Seriožai blogo ir šalto oro vasarą nebūna, jam maudymosi sezonas atidarytas :) Mes su dukra susilaikėm, bet ne ką blogiau praleidome laiką.
Jums ir šalta ir susilaikote nuo maudynių, štai keletas Seriožos ir Dašos žaidimų prie jūros:
1. Akmenukų mėtymas į jūrą.
2. Piešimas su pagaliuku ant šlapio smėlio.
3. Akmenukų rinkimas.
4. Bėgimas nuo bangos.
5. Pagaliukų smaigstymas į smėlį.
6. Pylių statymas.
7. Žaidimas su kastuvėliu ir kibirėliu (pasirūpinkite šiais daiktais!).
Visi šie užsiėmimai lavina vaizduotę, motoriką, "iškrauna" energiją ir, kas svarbiausia, patirtas džiaugsmas ir bendra patirtis stiprina santykius!

Atosogaujantiems linkime turiningo laiko!

Pramogos Joniškyje

2011-06-19T12:10:00.001+02:00

Aplankėme visus savo giminaičius Jonišky ir aplink jį. Smagu, kad ir tokiuose miesteliuose yra ką veikti :) Sese Irena nuvežė į skulptūrų parką, esantį kavinėje-motelyje "Plūgo broliai" prie plento Šiauliai - Joniškis. Parke įrengtas nuostabus lietuvių liaudies tradicinis buities ir ūkio rakandų muziejus. Likome sužavėti! Ten pamatėme ir meškas! Jei keliausite, būtinai užsukute.

O Ziniūnų km. pilna nerealaus grožio elniukų ir danielių! Jų grakštumas užkeriantis. Stebiuosiu šių gyvūnėlių bendruomeniškumu. Esant pavojui, elniai nesiblaško, o visur laikosi kartu. Tikriausiai, žiaurioje gamtoje, vien dėl to jie ir išsigelbsti.

Ačiū, sese, už pramogas! Buvo smagu ir turininga!

Mano pirmieji dekoruoti buteliai

2011-06-14T18:44:00.008+02:00

Gera atrasti kūrybos džiaugsmą! Jaučiu didelį pasitenkinimą! Mokausi ir ieškau.

Taigi, pirmieji mano dekoruoti buteliai. Dabar kiekvienas butelys išsaugomas, nes jis gali tapti originalia dovana, ar puikia interjero detale :) Pabandysiu pateikti savo išbandytas idėjas.

1. Paimkite vyno baltą butelį. Šilto vandens pagalba nuvalykite etiketes, švariai nuplaukite ir patepkite actu.

2. Kiekvieno butelio pagrindas - akriliniai dažai. Jei norite daryti vienspalvę, kaip dariau šį gaminį, pasrinkite spalvą ir nudažykite pirmu sluoksniu. Dažyti tiek, kol butelys taps nepermatomas. Gali prireikti 3-4 sluoksnių. Kiekvienas atskiras dažymas atliekamas, kai dažai visiškai išdžiūsta.

3. Šiam buteliui sugalvojau "langelį", kurį padariau iš dažų, imituojančių smėlį. Prireikė kelių sluoksnių.

4. Dažams išdžiuvus, nulakavau blizgiu laku.

Kiti mano darbai:

Emigruojame į Vokietiją!

2011-06-09T20:52:00.003+02:00

Serioža gavo gerą darbą už gerą atlygį. Bent jau kol pasigerinsime finansinę gerovę, pagyvensime Pietų Vokietijoje, Winterlingen, netoli Albstadt. Ilgai svarstėm ir manome, kad mūsų šeimai šis sprendimas tinkamiausias! Sunku, kad turime išvykti dėl finansų trūkumo, nors ir ne vien dėl to! Bet čia Lietuvoje esame tikrai laimingi, tik stokojantys... Gaila, bet tokia realybė! Labai trūks mums visko, kas čia yra!

O Vokietijoje tikrai esame atviri naujiems dalykams, kitokiam praturtėjimui. Rojaus nesitikim, bet pagyventi ir pažinti kitą kultūrą tik pliusas. Kol Dašulė neina į mokyklą, galime laisvai gyventi bet kur :) Vokiečių nemoku, tai lauksiu nemenko iššūkio! Kažkaip esu įsitikinus, kad būnant kartu su mylinčia vienas kitą šeima yra svarbiausia! O kur būti, tai jau bendras sutarimas. Serioža dirbs, o aš auginsiu vaikus, jei Dievas duos! ir mokysiuosi sprechen zu Deutsch :)

Liepos vidury išskrenda Serioža jau intensyviniam darbui, o aš išsilaikau teises ir irgi su mažiuke išvykstame. O jūs esate laukiami atostogų į Vokietiją :)!

Netinkamas vaiko elgesys įstaigoje

2011-06-06T21:07:00.014+02:00

Vis mąstau ir bandau susidėlioti savo poziciją, ar įstaiga atsakinga už netinkamą vaiko elgesį. Netinkamas elgesys, tai stumdimasis, mušimasis, daiktų mėtymas į kitą, pešiojimas už plaukų, kandžiojimasis ir pan.
Visų pirma, įstaigoje dirbantys darbuotojai atsakingi už kiekvieno vaiko saugumą (ir fizinį, ir emocinį!). Mūsų užduotis, kad nei vienas vaikas nenukentėtų.
Visi suprantame, kad su vaikais būna visko, kaip ir su suaugusiais :), ar ne? Tik vaikai žymiai tiesmukiau išsireiškia: jei jau norisi, tai reikia griebti; jei sunervino, tai reikia užvožti; jei per arti prilindo, reikia pastumti ir pan. Viena reakcija nelygi kitai. Jei vaikas gina savo ribas ir mušasi kitam vaikui priėjus per arti, tai yra taisytinas ir normalus elgesys. Aš pripažįstu, kad šioje situacijoje auklėtojas turėtų pastebėti ir iš anksto įsikišti iki smūgio ar stumtelėjimo. Svarbu daug ir nuolat su vaiku kalbėtis, kad jei nenori, kad prie Tavęs arti lįstų, gražiai pasakyk. O tam kuris lenda - paklausk, ar kitas nori, kad būtum taip arti.
Dar suprantu, kad sociali vieta, kaip vaikų grupė, ir dar kasdien būnant, gali atverti daug naujų vaiko savybių, kurių tėvai nepastebėjo. Tame tarpe išryškėja daug gerų, dar neatrastų bruožų, bet deja ir daug negerų elgesio ypatumų. Čia ir kyla klausimas: ar vaikas išmoko to kolektyve? ar problema yra ankstesnė, ateinanti iš šeimos konteksto?
Tad leidžiu sau svarstyti ir netgi teigti, kad jei vaikas mušasi ar stumdosi tiesiog eidamas pro šalį, be jokio konflikto, nes jam tiesiog pasidarė blogą, ar liūdna, va čia jau, reikia gilintis ir problemos ieškoti bei spręsti kartu su tėvais. Toks elgesys kalba apie šaknį, o ne viršūnėlę. Siūlyčiau, visų pirma, nebijoti pripažinti problemos, pvz., mano vaikas nesutramdomai muša visus. Tai jau nuoširdumas ir ėjimas link bendradarbiavimo. Manęs netenkina, kai numojama ranka ir lyg niekur nieko sakoma, kad visi mušasi, arba reikia mokyti apsiginti! Toks požiūris skatina patyčias. Tada visada norisi klausti: "O jei tavo vaikas būtų sumuštas?" Iš karto viskas pasisuka kitu ratu ir pasirodo kitomis spalvomis.
Tad grįžkime prie problemos pripažinimo. Jei to nėra iš tėvų pusės ir atsakomybė už nederamą vaiko elgesį permetama vien tik įstaigai, tolygaus ir vertingo ėjimo į priekį deja nematau! Po problemos įvardinimo, kaip tokios, galime kartu vaikutį stebėti ir tada klausti - kodėl? Kodėl jis agresyviai išreiškia savo liūdesį ar skausmą? Gal jam trūksta artimųjų artumo ar dėmesio (kas mano supratimu ir yra esmė!) Ir netgi tokiu atveju, aš visada prisiimu atsakomybę ir save kaltinu, kad nenumačiau, žaibiškai nesureagavau ir kitas vaikas nukentėjo... Tarp kitko mūsų Daša dažnai būdavo tokioje situacijoje ir tikrai galiu suprasti tuos, kurių vaikai tampa aukomis. Bet tikrai nesmerkiu ir tų impulsyviųjų. Viskas priklauso nuo požiūrio ir pastangų kažką keisti! Konfliktai bus, muštynės bus, bet vėlgi kartoju, kai tai kyla konflikto metu, tada mes galime mokytis, kaip kitaip spręsti santykių problemas. Bet kai vaikutis išlieja savo susikaupusį skausmą, liūdesį ar neviltį ant žmogelio, kuris tiesiog stovėjo šalia, tai jau kalba apie rimtas problemas, už kurias įstaiga tikrai neatsakinga, bet gali padėti!

Štai keletas rekomenduotinų straipsnių:
Padėkite-mušasi, spjaudosi ir kandžiojasi
Aštrūs dantukai arba vaikas kandžiojasi

Mūsų Darka (2,8 m.)

2011-06-04T22:14:00.010+02:00

Stebėdama savo dukrą dažnai jaučiuosi labai pakylėta! Aš vis naujai ją pažįstu! Taip įdomu, kai jau pradėjom suprasti kalbą, išsireiškimus, jumorą...

Darka labai aktyvi, sociali, žinanti ko nori, bet sukalbama. Mamų menėje vaikų užimtume dalyvauja labai aktyviai. Įsitraukia į kiekvieną užsiėmimą ir mėgaujasi meniniu procesu. Visada nori eiti ir būti su vaikais. Kadangi reikia dažnai išeiti ir ji lieka, kaip ir dauguma vaikų, dienos veikloje savarankiškai. Niekada dar nebuvo, kad manęs neišleistų.
Nebijo žmonių. Autobuse pakalbina saugusiuosius.

Serioža labai pavyzdingai ir gražiai moko vaiką turėti savo nuomonę, duoda teisę pasirinkti. Pvz., parduotuvėje Daša gali rinktis kokį gėrimą pirkti. Ir ji neabejodama žino ko nori :)
Neseniai pirkome mažai kojytei batus. Dašule kartu vaikšto ir su susižavėjimu atneša porą batų: "Mam, kakoi zizi" ("Mama, kokie gražūs). Tie batai jai nelabai tiko ir ji be jokių barnių sutiko, kad gal renkamės kitus. Fainuolė! O naujus batus aktyviai demonstravo kaimynui Jokūbui: "Lele, kakoi zizi moi tepa".

Vis dar sunkiai užmiega. Gali nemiegot 15 val. ir vis tiek ilgai užmigti! Serioža sako, kad tai jo dukra :) Na jau tikrai, nes aš neturiu tiek jėgų...

Majo / mano periodas. Pasitikslina, akcentuoja, kad tai jos. Kartais nori pasisavinti kito :) Po to susivokusi, ar kitiems priminus, sako: "A, aha, tete lele" (A, aha, tai lelės).

Kalboje visiška maišalynė. Darka kalba pusiau lietuviškai, pusiau rusiškai ir dar neištardama daugelio garsų :) O kalba tikrai daug. Mes praktiškai suprantame viską. Atrodo, kad jai nelengva užduotis! Bet nei aš, nei Serioža dėl to nepergyvename, nes manome, kad vaikas, nors ir lėčiau, geba pasisavinti natūralią aplinką, šiuo atveju abi kalbas.

Kaip aš esu dėkinga Aukščiausiajam, kad ji yra mano gyvenime!

Su vaikų gynimo diena!

2011-06-01T12:24:00.003+02:00

Brangieji, su sujaudinta širdimi, sveikinu Jus su VAIKŲ GYNIMO diena! Ir sau, ir kiekvienam iš Jūsų, linkiu gerbti vaikystę! Patį mažiausia priimti, kaip savo gyvenimo mokytoją. Gerbkime kiekvieno mažutėlio teises, kurios taip dažnai peržengiamos vien dėl to, kad Jis mažas...

Šiandien šios svarbios dienos atšvęsti susirinkome Planetariume. Vietoj pasveikinimo ir sutikimo džiaugsmo, sulaukė atmetimo ir tai, kad tokiems mažiems čia ne vieta! Organizuodama šią ekskursiją, noriu visų atsiprašyti, kad taip atsitiko! Man labai gaila... Bet dalyvaudami ten, kur esame nelaukiami, keičiame požiūrį :) Ačiū, mamos ir mažuliai, už drąsą!

Buvo ir tokių dalyvių, kurie išsėdėjo iki galo! Buvo tokių, kurie išsigando tamsos, kas mano supratimu ne kaltė, o normalu! Vietoj atmetimo būtų galima nuteikti, kad bus tamsu ir pan. Mielosios ir mielieji, nenusiminkim, o ir toliau gyvenkim taip, kaip turime teisę gyventi :)

Vaikai, Jūs esate nuostabūs!!!

Nusileido dangus

2011-05-26T22:06:00.002+02:00

Ką tik su Serioža sugrįžome iš Meilės trikampio Šv.Kotrynoje - Malūnavičiūtės, Ditkovskio ir Smorigino koncerto. Priartėjo dangus :) Tos kelios valandos pralėkė kaip akimirka! Aš tokia laiminga!.. Nuostabi muzika, nuostabūs žodžiai, fantastiški žmonės!

Atrodo, kad pastarosiomis dienomis labai daug pramogaujame :) Oksana, ačiū, kad taip nuostabiai išreiški savo meilę mums! Ačiū, kad galim saugiai ir ramiai palikti savo stebuklą Tau!

Asta (Vaga), ačiūūūū už kvietimą! Buvo taip gera!!!

Gera juoko dozė

2011-05-22T18:09:00.005+02:00

Mano vyro žodžiais tariant, sunku suvokti, kaip žmonėms taip pavyksta kelias valandas be pertraukų priversti visus už pilvų susiėmus kvatotis :)? Vis tik rusų humoras yra unikalus ir galingas. Žaviuosi jų intelektualumu. Dostojevskis yra pasakęs, kad "Juokas - tai žmonių meilė". Taip pat jis teigia, kad žmogaus charakterį geriau galima pažinti pagal jo juoką!!!
Vakar gavome dovanų į PROZEKTORPERISHILTON!!! Nesu gavusi tokios didelės juoko dozės :) Šitie žmonės nūdienos aktualijas paverčia juoką keliančiomis tiesomis :) Buvo apie ką pagalvoti! Juokai rimtus dalykus, problemas dažnai padeda pamatyti kitoje šviesoje ir atitinkamai tai įvertinti.

Nesidairyk atgal

2011-05-18T09:48:00.004+02:00

Paauglystėje labai mėgau detektyvus. Graudžiau visus Agata Kristi kūrinius. Ir tik po tokio ilgo tarpo dabar perskaičiau vieną iš šio žanro kūrinių - Mary Higgins Clark "Nesidairyk atgal". Buvo pačiai įdomu pasitikrinti, ar patiks :) Nuo pirmo skyriaus, knyga įtraukė į savo peripetijas! Iki pat kūrinio pabaigos nebuvo aišku, kas gi tas pagrindinis nusikaltimo kaltininkas. Sužavėjo siužeto įvairumas, kūrinio parašymo stilius. Jaučiuosi žiūrinti veiksmo trilerį :) Nesinorėjo atsitraukti.

Šventė besilaukiančiai

2011-05-15T12:37:00.008+02:00

Žinau, jog ši vaikučio sutiktuvių (BABY SHOWER) šventė visiškai nepopuliari mūsuose, tačiau joje sudalyvavus taip norisi, kad tai pataptų ir pas mus viena iš nuostabių švenčių!

Taigi, viena iš švenčių besilaukiančiai, kurią organizavau.
Šventė organizuojama prieš 1-2 savaites numatytam gimdymo terminui. Kviečiamos pačios artimiausios draugės, mama, močiutė, sesės, tetos, na visos brangios besilaukiančiosios gyvenimo moterys. Prieš atvykdama į šventę, kiekviena perspėjama, kad atsineštų ką nors ant bendro stalo (pageidautina savos gamybos maistas) ir pagalvotų apie dovanėlę vaikučiui arba būsimai mamai.
Pirmoji dalis susideda iš žaidimų. Štai keletas smagių žaidimų, kuriuos žaidėme:
1. Tik susibūrus, kiekviena dalyvė gauna po kelias sąvaržėles, kurias matomoje vietoje prisisega. Paaiškinama, kad šio vakaro tabu žodžiai yra: vaikas, nėščia, besilaukianti, pilvas. Išgirdus, kad kažkuri pamini tabu žodžius, atimama sąvaržėlė. Kuri vakaro eigoj daugiausiai prisirinks sąvaržėlių, ji ir laimi!
2. Susiskirstoma į komandas. Pasikviečiama iš priešingos komandos vienas narys ir visi sugalvoja vieną žodį, susijusiu su vaiko auginimu. Pvz., vaikas kakoja. Tad to žmogaus užduotis be žodžių, tik judesiais perteikti šią mintį, frazę. O visa jo komanda turi atspėti. Tą patį atlieka ir kita komanda. Oi, kiek linksmumo :)))
3. Receptų kūrimas. Vėl darbas komandose. Kiekviena komanda gauna po lapą su tema receptui sukurti. O receptų temos tokios: nuovargiui įveikti; liūdesiui įveikti; kad nesijausti vienišai; pasilepinimo receptas.
4. Pilvo dydis. Kiekviena dalyvė atsiplėšia tokio ilgio tualetinio popieriaus, kad apjuosti besilaukiančios pilvą. Arčiausiai tiesos laimi! Irgi labai smagu :)
Na ir antroji vakaro dalis. Kiekviena turi progą kažką palinkėti, išsakyti besilaukiančiai ir padovanoti dovaną. Čia proga išklausyti besilaukiančios mamą, kuri gali daug ką papasakoti apie savo dukrą. Jautrus, šiltas ir įsimintinas laikas!

Sukurkite ir jūs šventę besilaukiančiai!

Prisiminus prof.A.Piličiauską

2011-05-03T12:51:00.002+02:00

Nežinau, kaip Jūs, bet asmeniškai aš, prisiminus savo studijas, galiu ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti savo dėstytojų vardus, kurie įsirėžė man į atmintį. Vienas iš ryškiausių asmenybių - prof.Albertas Piličiauskas. Per Jo paskaitas dažnai šiurpuliukai bėgiodavo per kūną! Jau po beveik 10 metų aš dar vis galiu prisiminti gerb.profesoriaus įžvalgas ir sukurtus praktinius pamokų planus. Muzikos pamoką turėjome susieti su realiu gyvenimu! Labai daug išmokau, kad būdamas mokytoju privalai ne vien žinias perteikti, bet žinias su gyvu gyvenimišku turiniu. O tai juk nėra paprasta! Kaip išmokyti vaikus ne vien paprastos gamos, bet gamos su gyvenimiška spalva? Ech, žaviuosi tokiais tikrais, pašaukimą turinčiais ir jį išpildančiais žmonėmis!!!
Ačiū A.Piličiauskui už gyvenimą! Šis žmogus vertas pagarbos! Aukščiausiojo prieglobsčio JAM!

Motinystės kelias

2011-04-30T21:39:00.005+02:00

Vakar Mamų menėje jaukių mamyčių kompanijoje šauniai ir prasmingai atšventėme motinystę! Viktorija pravedė pasakų dirbtuvę.
Pirmą kartą pati sudalyvavau tokiame, Jolitos žodžiais tariant, terapiniame vakare :) Meniškomis priemonėmis kurdamos pasaką turėjome galimybę išsilieti. Asmeniškai aš pasidaviau šiai intrigai ir visiškai atsipalaidavau. Į kai kurias pasakos dalis net nejauku pasižiūrėti :) Bet, kaip Viktorija, sako, kad pripažindamos savo silpnumą ir netobulumą, atveriame kelią tobulėjimui bei geresniems santykiams su aplinkiniais.
Toks pasakų dirbtuvės užsiėmimas leidžia būti savimi, įvardinti būsenas, atsiskleisti, save nustebinti, patirti malonumą, atrasti naujų dalykų... Esu "pakrauta"! Ačiū, Viktorija!
Po dirbtuvės sėdome prie spalvoto stalo. Kalorijų neskaičiavome :) Rašėme mamiškus palinkėjimus, šypsojomės ir drąsinome viena kitą savo mamystės gyvenimais.
Ačiū, mielosios!!! Lauksiu kitų susibūrimų :)
Dar kartą su MOTINOS DIENA!

Su motinos diena!

2011-04-30T10:00:00.005+02:00

Kas gali būti aukščiau, nei būti atsakingai už kitą žmogų?! Sakyčiau, kad motinystė yra vienas ir didžiausių uždavinių gyvenime. Mes mamos esame visiškai atsakingos už naujo žmogaus pradžią. O ta pradžia viso gyvenimo pagrindas!

Būnant mama ne vien atiduodame, kaip ir gauname. Asmeniškai aš naujai atsiskleidžiau būtent motinystėje. Visiškai kitaip pažinau save. Esu praturtėjusi, nuolat besimokanti, įkvėpta, save atradusi naujai...

Tad, mielos mamos ir tos, kurios atstojate mamas, linkiu Jums atsiskleisti! Ir sunkumuose, ir džiaugsmuose rasti, ko galite išmokti, kuo galite pasidžiaugti.. Būkite laiminga!!!

Nedaskaitytos knygos

2011-04-28T16:11:00.003+02:00

Kartas nuo karto pradedu skaityti knygą ir jos nebaigiu. Turiu principą perskaityti iki vidurio, jei iki tol nesusidomėjau, tai ir nebeskaitau.

Šiuo metu pradėjau skaityti Nepaprasta namų šeimininkė. Pradžia buvo visai įdomu, nes analizuoja merginos karjeristės kasdieninį gyvenimą. deja tokios geros pradžios buvo visai nedaug. Kuo toliau į gilumą, tuo banalesnė tampa istorija. Tikriausiai nebaigsiu :)

Ar Jūs visas knygas perskaitot iki galo?